Lietuvoje kiti įpročiai
Į mūsų namus Kalėdų Senelis tikriausiai jau įprato įeiti pro duris. Ne tik todėl, kad kaminai siauri, jie dažniausiai ir siaubingai suodini. Mat valyti juos reikėtų mažiausiai du kartus per metus, dar geriau – kas porą mėnesių. Tačiau tokių tvarkinguolių maža. Kur kas daugiau žmonių kaminkrėtį kviečiasi tik tuomet, kai dūmai jau pradeda plūsti į namo vidų. O gal kaminą nesunku išsivalyti pačiam, juk dar palyginti neseniai žmonės sugebėdavo tai padaryti su eglišakių šluota, prie kurios pririšdavo akmenų prikrautą kojinę...
Tačiau rūpesčiai prasideda tuomet, kai tą kaminą jau turi. O jo prireiks kiekvienam, kas neprisijungęs prie centralizuoto šildymo sistemos, nori nuo jos atsijungti ar svajoja bent židinio šiluma pasidžiaugti. Tuomet ir gali paaiškėti, kad esamas ir jau daug metų nenaudotas kaminas paprasčiausiai nebetinkamas. Kaip pasistatyti naują, nesugriaunant namo?
Kadaise gan didokam namui pakakdavo vieno kamino. Dabar net nedidukas statinys dažnai puikuojasi keliais. Kodėl? Ir kodėl pastaraisiais metais daugiau kalbama ne apie kaminus, o apie jų įdėklus? Kam jie reikalingi?
Atsakyti į šiuos ir daugelį kitų klausimų „M ir M“ paprašė net kelių sričių specialistų. Pasikalbėti pakvietėme bendrovės „Vilpra“ Kauno atstovybės vadovo pavaduotoją Liną Šilkūną, bendrovės „Židinių meistrai“ vadovą bei vieną iš nacionalinės židinių ir dūmtraukių montuotojų asociacijos „Florianus“ steigėjų Rimą Jatkauską, taip pat kalbinome bendrovės „Schiedel kaminų sistemos“ technologą ekspertą Artūrą Eigminą.
Svarbus įrenginys
„Kaminas yra vienas svarbiausių namo įrenginių. Nuo jo priklauso ne tik šiluma, bet dažnai ir gyvybė. Kasmet dėl neprižiūrėtų kaminų įvyksta daugybė gaisrų, kai kurių pasekmės labai tragiškos“, – sako Rimas Jatkauskas.
Pašnekovo teigimu, prasta arba atgalinė trauka, pakitusi kamino spalva, sklindantis nemalonus kvapas yra neapgalvoto ir neatsakingo požiūrio į šį vieną iš pagrindinių namo įrenginių rezultatas. Nuo tinkamos vietos parinkimo, sumontavimo bei medžiagų kokybės priklauso kamino efektyvumas, ilgaamžiškumas, saugumas.
Anksčiau privačiame name pakako vieno kamino. Dabartiniuose, be šildymo katilo, dažniausiai norima turėti ir židinį, ir keletą ventiliacijos kanalų. Būtent todėl šiuolaikinis privatus namas turi arba vieną didelį kaminą, suskirstytą į keletą atskirų kanalų, arba net keletą atskirai stovinčių.
„Projektuojant namo kaminą, idealiausia ir pigiausia rinktis vieną kombinuotą kaminą su keliais vienas nuo kito atskirtais kanalais“, – įsitikinęs R. Jatkauskas.
Rimo pažintis su kaminais prasidėjo dar vaikystėje, kai tėtis, mūrijęs krosnis bei židinius, pasiimdavo jį kaip pagalbinį darbininką.
„Tėtis nelabai klausdavo, ar noriu jam padėti, bet kadangi mokėdavo po 10 rublių per dieną, buvau suinteresuotas“, – juokiasi pašnekovas.
„Šildymo technika tobulėja itin sparčiai, todėl senieji kaminai nebeatitinka reikalavimų. Daugelis jų sunyktų per kelerius metus, jei nebūtų apsaugoti specialiu įdėklu. Kuo rečiau pakuriama ir kuo žemesnė temperatūra pasiekiama, kuo nekokybiškesnės malkos naudojamos, tuo daugiau dervų ir suodžių kaupiasi kamine. Teko matyti, kaip ant sienų per tris kūrenimo mėnesius atsirado dėmių. Patalpose nuo kamine susikaupusių dervų pasklinda gana stiprus kvapas. Plieninis įdėklas kamino viduje apsaugo ir nuo šitokių nemalonumų“, – teigia „Vilpros“ atstovas Linas Šilkūnas.
Jis kiekvienam klientui paaiškina visas subtilybes, mat kiekvienu konkrečiu atveju jų gali būti kitokių.
„Siūlom rekonstruojant ar keičiant seną šildymo sistemą nauja dūmtraukį pritaikyti prie naujojo šiuolaikinio katilo. Tai padaroma įmontuojant reikiamo dydžio apvalų, ovalų ar lankstų įdėklą į seną plytinį dūmtraukį. Jeigu dūmtraukio išvis nėra arba jo skersmuo per mažas pasirinktam katilui, mūsų bendrovės specialistai suprojektuos, pagamins ir sumontuos dvisienius dūmtraukius. Jie naudojami degimo produktams pašalinti bei pristatomiems ventiliacijos kanalams įrengti“, – sako L. Šilkūnas.
Jo teigimu, naujai montuojant ar keičiant šildymo katilą, būtina įvertinti temperatūrą bei trauką dūmtraukyje. Traukos jėga turi įveikti šildymo katilo, jungiamojo elemento bei kitų papildomai prijungtų įrenginių pasipriešinimą. Sumažėjus šildymo katilo pašalinamų degimo produktų temperatūrai, dūmtraukio trauka pablogėja. Todėl svarbu, kad, esant žemesnei išmetamųjų dujų temperatūrai, išliktų reikiama dūmtraukio trauka.
Šiuo atveju dūmtraukio šiluminė izoliacija turi būti pakankama, o skersmuo ir aukštis – optimalus. Tai reikia apskaičiuoti ir jokie „maždaug“ tikros informacijos nesuteikia.
„Dažniausiai užsidega kaminai, prie kurių prijungtos molinės krosnys arba atviro tipo židiniai, kūrenami atvira liepsna. Tokie įrenginiai (taip pat ir kieto kuro katilai, veikiantys dujų generacijos principu) nesukelia aukštos temperatūros, todėl ant kamino sienelių susikaupia suodžių sluoksnis. Kadangi nepasiekiama aukšta temperatūra, šis suodžių sluoksnis ilgainiui virsta derva. Nuo kibirkšties toks kaminas gali užsidegti. Kilus gaisrui, kamine temperatūra gali siekti net iki +1100 laipsnių. Dažniausiai nuo užsidegusio kamino užsiliepsnoja grindų, lubų ir stogo perdangos“, – pasakoja Rimas Jatkauskas.
Pasak jo, kaminas parenkamas pagal tai, iš kokių medžiagų statomas namas. Mūriniam namui ir kaminas tinka mūrinis, o lengvesnių konstrukcijų – skardinis. Renkantis kaminą naujam namui reikia labai rimtai konsultuotis su specialistais, tiksliai apskaičiuoti, kiek kainuos vienas ar kitas variantas, įskaitant visas smulkmenas, medžiagų transportavimą, nes tik tuomet galima išties palyginti, kuris variantas atsieis pigiau.
„Stažuodamasis Norvegijoje, Švedijoje pastebėjau, jog ten didžiausias dėmesys skiriamas būtent kaminui. Jį įrengti gali tik profesionali, atestuota ir leidimą tokiems darbams turinti įmonė. Lietuvoje kaminą gali pasistatyti pats šeimininkas, bet židiniui įrengti kviečiasi meistrus, o Skandinavijos šalyse yra atvirkščiai“, – lygina R. Jatkauskas.
Kokie, iš ko ir už kiek?
Kaminai statomi iš plytų, betono, metalo, keramikos. Jie būna su kondensato nutekėjimu ir be jo. Visi kaminai turi savų privalumų ir trūkumų. Mūrinis pranašesnis tuo, kad jį gali pastatyti mūrininkai, nereikia ieškoti specialistų. Tokį kaminą galima pastatyti kaip sienų pertvarą, jį nesunku pritaikyti interjere. Metaliniai – lengvi, greitai montuojami, gali būti tiek namo viduje, tiek ir išorėje, jiems nereikalingas pamatas.
„Kai namas pastatytas, o kamino jame nėra arba pritrūksta, tarkim, anksčiau neplanuotam židiniui, juk visko negriausi. Kartais nebūna kitos išeities, kaip statyti naują metalinį kaminą namo išorėje. Toks kaminas yra dvisluoksnis. Viduje nerūdijančio plieno vamzdis, paskui 50 mm izoliuojanti medžiaga ir viršutinis sluoksnis. Jis gali būti iš nerūdijančio plieno, cinkuotos arba spalvotos skardos. Jei dvisluoksnis kaminas gaminamas tik iš nerūdijančio plieno, vieno metro kaina – 392 Lt. Pigiausia cinkuota skarda, todėl jei išorinis sluoksnis gaminamas iš jos, kamino metras kainuoja 264 Lt. Tai su PVM, bet be nuolaidų, kurios yra derybų objektas“, – šypsosi Linas Šilkūnas.
„Plytinio kamino sienelės turi būti mūrijamos tik iš pilnavidurių kokybiškų plytų, ir sienelių storis turi būti ne mažesnis kaip 120 mm. Kamino angos skerspjūvis turi atitikti kūrenamo įrenginio dujų išėjimo angos skersmenį. Priešingu atveju kūrenamas įrenginys dirbs neekonomiškai. Klaidingai manoma, kad geriau jungti krosnelę prie didesnio skersmens dūmtraukio. Tokiu atveju dalį energijos krosnelė atiduos kamino sienelėms įšildyti.
Plytiniai kaminai yra vieni pigiausių, tačiau daugeliui modernių šildymo įrenginių tokie netinka. Atsirado būtinybė sukurti naujas kaminų sistemas ir taip pritaikyti esamus kaminus. Juos reikėjo padaryti ilgaamžius, atlaikančius aukštas temperatūras, atsparius rūgščiai, karščiui ir kondensatui, atitinkančius ugniagesių keliamus reikalavimus. Todėl atsirado nerūdijančio plieno skardos kaminų įdėklai“, – paaiškina Rimas Jatkauskas.
„Dabar žmonės nebeabejoja metalinių įdėklų nauda. Be to, kūrenant dujomis be įdėklo dujininkai neduos leidimo eksploatuoti šildymo sistemą. Kūrenant anglimis, kamine susikaupia daugiausia „brudo“, kiek mažiau deginant spygliuočių malkas. Geriausia kūrenti sausomis lapuočių malkomis. Renkantis įdėklus geriau jau žinoti, kuo kūrensite, nes, pavyzdžiui, ne visų gamintojų įdėklai, net pagaminti iš to paties metalo, tinka šildantis anglimis“, – perspėja L. Šilkūnas.
Ant jo, kūrenant anglimis atsiranda ir papildomų problemų, pavyzdžiui, kur padėti likusį šlaką. Medienos pelenus galima išbarstyti net ant pievelės, naudoti kaip trąšas.
„Manyčiau, kad visi žmonės mielai į kaminus įsidėtų metalinius įdėklus. Juos stabdo tik kaina. Metras įdėklo kainuoja 100–200 litų, tai priklauso nuo skersmens ir metalo storio. Geriausias yra apvalus įdėklas, tačiau ne į visus mūrinius kaminus reikalingo skersmens telpa, todėl gaminami ir ovalo formos. Jei kamine yra kliūčių, ertmės skersmuo ne visur vienodas, standaus įdėklo įdėti nepavyks, tuomet vienintelė išeitis yra lankstus įdėklas“, – sako „Vilpros“ atstovas.
Beje, nereikia manyti, kad tokį įdėklą galima pakeisti lanksčiu vamzdžiu, kuris naudojamas gartraukiams. Įdėklo metalas turi būti atsparus rūgštims. Kitas netikęs būdas sutaupyti yra mėginimas kaminams naudoti keramikos gamykloje pagamintus blokelius su ertme. Jie skirti ventiliacijos angoms, o kaminams jų sienelės tiesiog per plonos. „Sutaupius“ po kurio laiko tenka už viską mokėti iš naujo.
Konkurencija įdėklų bei metalinių kaminų rinkoje didelė, todėl siekiama, kiek įmanoma, atpiginti siūlomą produkciją. Tai gali būti padaryta gaminant iš pigesnio metalo, kas dabar pasitaiko jau palyginti retai, arba naudojant karščiui ir rūgštims neatsparius tvirtinimo elementus. Tuomet gali atsitikti taip, kad įdėklas kamine susistums tarsi žiūronas. Tada jau teks paplušėti jį išsiimant...
Kaminai virš degių stogo dangų (bituminių čerpelių, nendrių, šiaudų, skiedrų) turėtų būti su kibirkščių gaudikliais. Jų sieteliai gaminami iš plieninio tinklelio. Čia taupyti taip pat neverta.
Būtina sudėti ir metalinius elementus ten, kur kaminas liečiasi su lubomis, stogo danga. Kainuoja ir tvirtinimo elementai, izoliacinė bei sandarinimo medžiagos, todėl tikroji kamino kaina paaiškėja tik viską suskaičiavus. Neretai ji būna gerokai didesnė, nei įsivaizduojama paskaičiavus ją pagal planuojamą kamino aukštį ir įvardytą „metro“ kainą.
Klausimai modulinių keraminių kaminų specialistui
Keraminiai moduliniai kaminai, kaip teigiama, ilgaamžiai, nes nebijo kondensato, taip pat lengvai montuojami, taupo vietą namo viduje. Lietuvoje tokius siūlyti pradėta palyginti neseniai, todėl domimės jais išsamiau. Į klausimus atsako bendrovės „Schiedel kaminų sistemos“ technologas ekspertas Artūras Eigminas.
Kokie yra modulinio keraminio kamino privalumai?
Keraminis modulinis kaminas yra iki penkių kartų lengvesnis nei mūrinis, tad jam ne visada reikia įrengti pamatą kaip mūriniam, galima montuoti tiesiog ant armuotos gelžbetoninės perdangos. Jis užima mažiau vietos nei mūrinis (180 mm skersmens kaminas su papildomu vėdinimo kanalu yra tik 36x50 cm). 8 m kaminui sumontuoti tereikia 8 darbo valandų (2 d. po 4 val. darbo). Esant palankioms oro sąlygoms, galima sumontuoti ir per dieną. Be to, vienas žmogus su pagalbininku ar be jo sumontuoja visą kaminą, prie kurio jau galima prijungti prietaisą.
Mūrijant kaminą iš plytų, būtina įrengti pamatą, o 8 metrų kamino mūrijimo darbai užtrunka apie 6 dienas, be to, sumūrijus kaminą būtina į jį įmontuoti įdėklus ir apšiltinti kamino dalį virš stogo. Taigi mūrinis kaminas statomas ilgiau, organizacija sudėtingesnė, o garantija įdėklui ne daugiau kaip 5 metai. Galutinių kainų skirtumas būna iki 10–15 proc.
Kaip preliminariai apsiskaičiuoti tokio kamino kainą, tarkim, vieno aukšto su mansarda namui ir dviejų aukštų namui?
Metro kainą pasakyti sudėtinga, kadangi pirmi 2 metrai yra brangiausi (juos sudaro kondensato rinktuvas, pravalos trišakis su priešgaisrinėmis durelėmis, prijungimo trišakis su apdailos plokštėmis). Į bet kokio aukščio kamino kainą įeina įvairūs priedai.
Standartinis kaminas Lietuvoje yra 7–8 metrai. 7 m kaminas, kurio skerspjūvis 180 mm (dažniausiai naudojamas kūrenant kietuoju kuru), kainuoja 3047 Lt. 1 metro prailginimas dar 247,13 Lt. Į šią kainą įeina visi reikiami kamino montavimo elementai, išskyrus apdailą. Ji dažniausiai pasirenkama kaip ir daugeliui kitų kaminų – tinkavimas arba apskardinimas. Prietaisas prijungiamas prie kamino standartinėmis nerūdijančio plieno detalėmis (jos į kamino komplektą neįeina).
Kokio tipo pagrindo reikia tokiam kaminui? Ar verta jį statyti vasarnamyje židiniui?
Kamino pagrindas priklauso nuo jo padėties ir nuo pastato konstrukcijos. Jei, tarkime, nėra gelžbetoninės perdangos, bet kaminas montuojamas pastato viduje, kur yra sutankintas gruntas, pakanka įrengti betoninę pagalvę (apie 40 cm gylio ir 50x50 cm). Jeigu perdanga yra, galima montuoti ant jos. O jei kaminas pristatomas lauke, būtina įrengti pamatą kaip ir statiniui, t. y. atsižvelgti į grunto tipą, įšalo lygį ir t. t.
Jei žmogus jau turi namą, tačiau kaminas senas, be įdėklo, ar jis gali pasistatyti jūsų firmos nesugriaudamas savo statinio, t. y. ar galima pakeisti kaminą sename name?
Galimybė, be abejo, yra, bet darbai gan sudėtingi, kadangi reikia išsaugoti pastato vidaus apdailą, kad sumontavus kaminą netektų daryti remonto. Šiuo atveju lengviausia statyti lauke – kaip pristatomą kaminą.
