Apie vėlyvo gimdymo iššūkius ir pavojus kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovu medicinos mokslų daktaru docentu Vladu Gintautu.

- Koks optimalus amžius moteriai gimdyti ir kada gimdymas jau laikomas vėlyvu?

Geriausia gimdyti tarp dvidešimties ir trisdešimt penkerių metų. Būtų optimalu, jei moteris pirmą kartą pagimdytų iki dvidešimt penkerių metų, tačiau ryškėja tendencija gimdyti vėliau. Nuo 2000-ųjų kasmet vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje padidėja dviem trimis mėnesiais. Štai 2001-aisiais gimdyvių amžiaus vidurkis buvo 27 metai, o 2010-aisiais – jau 28,7 metų.

Neturiu tikslių duomenų, koks vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius Lietuvoje. Vakarų pasaulyje gimdyvių amžiaus didėjimo tendencija yra gana ryški. Vidutinis pirmą kartą gimdančiųjų amžius pats didžiausias yra Ispanijoje – 30 metų, Didžiojoje Britanijoje – 29,5, Šveicarijoje ir Olandijoje – 28,7, Austrijoje – 26,3, o štai JAV – 25 metai.

Šalyse į Rytų pusę pirmą kartą gimdančiųjų amžiaus vidurkis mažesnis. Lenkijoje, pavyzdžiui, moterys pirmą kartą gimdo 24,5 metų. Labai tikėtina, kad panaši situacija yra ir Lietuvoje.

- Su kuo susijęs pirmo gimdymo atidėliojimas?

Vakarų, krikščioniškajame, pasaulyje moterys įtraukiamos į aktyvią visuomeninę veiklą. Galbūt dėl to Vakarų pasaulis toli ir pažengė, o musulmoniški kraštai, kur moterys paprastai sėdi namuose ir augina vaikus, ekonomiškai atsilieka ir gyvenimo lygis ten dažniausiai žemesnis.

Vakarų pasaulyje moterys pirmiausia siekia įgyti išsilavinimą, pradėti dirbti, kopti karjeros laiptais ir tik tada galvoja apie vaikus. Sunku suderinti aktyvų darbą ir motinystę.

- Kokių problemų kyla pasiryžus pirmą kartą gimdyti vyresnio amžiaus?

Pirmasis gimdymas susijęs su daugiau iššūkių. Pirmą kartą sėkmingai pagimdžius, dažniausiai kiti gimdymai būna lengvesni. Turbūt ne veltui pirmagimiai būna karaliais, o vėlesnieji vaikai jau tik princais ir princesėmis.

Jei pirmą kartą gimdo keturiasdešimties metų moteris, ji pati tikriausiai norės, o ir medikai bus labiau linkę ją išoperuoti nei pirmąkart gimdančią dvidešimtmetę. Tikimybė, kad 40 metų moteriai bus atliktas cezario pjūvis, yra apie 50 procentų, o visų Lietuvoje atliekamų cezario pjūvių vidurkis yra apie 20–22 procentus.

- Kokie vėlyvojo nėštumo pavojai?

Vyresniame amžiuje (perkopus 35 metus) sunkiau pastoti, didesnė įvairių gimdymo komplikacijų tikimybė, dažnesnės chromosominės anomalijos, dažniau tenka stimuliuoti gimdymo veiklą, būna per mažas naujagimių svoris, daugiau pasitaiko persileidimų.

Vyresnio amžiaus moterys dažniau gimdo prieš laiką. Jei, pavyzdžiui, moteris yra jaunesnė nei 30 metų, tikimybė, kad ji gimdys anksčiau kaip 32 savaitę, nesiekia 12 procentų, o 40-metėms ši tikimybė išauga iki 17 procentų. Pastebėta, kad keturiasdešimties metų moteriai tikimybė pagimdyti autizmu sergantį vaiką 77 procentais didesnė nei 25-metei.

Metams bėgant moterys suserga įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurios paprastai progresuoja ir blogina nėštumo bei gimdymo prognozę. Sergama inkstų, širdies ligomis, o dažniausiai – hipertenzija. Ji paprastai prasideda ne ankstyvoje jaunystėje, o moteriai artėjant prie keturiasdešimties metų.

Hipertenzija keturiasdešimtmetės serga kelis kartus dažniau nei dvidešimtmetės, o ši liga turi įtakos nėštumui.

Kuo ilgiau moteris serga cukriniu diabetu, tuo didesnė įvairių komplikacijų tikimybė, ypač blogėja moters kraujagyslių būklė. Dėl to kyla daugiau pavojų išnešioti ir pagimdyti sveiką vaiką.

Nėštumo sukeltas, vadinamasis gestacinis, diabetas vyresnėms moterims pasitaiko du kartus dažniau nei jaunoms ir tai, be abejo, susiję su antsvoriu. Dėl antsvorio kyla ir daug kitų problemų. Esant keliems rizikos veiksniams – antsvoriui, hipertenzijai, vyresniam amžiui – dažniau kyla tromboembolinių komplikacijų, kai venose susidaro kraujo krešulių, ypač jei moteris nepakankamai aktyvi, po operacijos. Tokiais atvejais reikia skystinti kraują, kad to neįvyktų. Ir nors imamasi priemonių, kartkartėmis kyla labai grėsmingų, net mirtinų tromboembolinių komplikacijų.

- Gana dažnai moterims atsiranda miomų. Ar jos turi įtakos gimdymui?

Vyresniame amžiuje dažniau gimdoje išauga gerybinių auglių – miomų. Ne visada dėl jų kyla problemų, tačiau miomos gali būti priešlaikinio gimdymo priežastimi, o jeigu yra gana didelės ir išauga žemesnėse gimdos dalyse, gali trikdyti natūralų gimdymo procesą, moteriai tenka daryti cezario pjūvio operaciją.

- Kiek amžius lemia genetinių ligų tikimybę?

Chromosominės anomalijos tiesiogiai susijusios su amžiumi – jų tikimybė vyresniame amžiuje labai padidėja. Dažniausios iš jų – Dauno, Edvardso, Patau sindromai – ligos, kurias nulemia atsiradusios papildomos chromosomos, o Ternerio sindromas – kai trūksta vienos lytinės chromosomos.

Žmogaus genetinė informacija yra sudėta į 46 chromosomas. Didėjant moters amžiui būna, kad besiformuojant lytinei ląstelei – kiaušialąstei – kažkodėl neatsiskiria chromosoma ir kiaušialąstė turi dvi tas pačias chromosomas (šiaip turėtų turėti visų po vieną). Kai ji susijungia su vyriškąja ląstele – spermatozoidu, chromosomų pasidaro trys. Jei besiformuojant moters lytinei ląstelei kažkuri chromosoma liko, pavyzdžiui, dvidešimt pirma, tai vaikas sirgs Dauno liga. Jei lieka aštuoniolikta chromosoma – vaikas gims sirgdamas Edvardso sindromu, jei trylikta – Patau sindromu.

Iš paminėtų sindromų dažniausia yra Dauno liga. Dvidešimtmetei tikimybė pagimdyti vaiką, sergantį Dauno liga, yra 1 iš 1 600, o 35 metų moteriai – 1 iš 400, keturiasdešimt­metei – 1 iš 80, 45 metų – 1 iš 30.

35 metų moteriai tikimybė pagimdyti kūdikį, turintį kokią nors chromosominę anomaliją, yra maždaug 1 iš 250. Ir tai yra beveik dešimt kartų didesnė rizika nei dvidešimtmetės, nepriklausomai nuo to, ar moteris gimdo pirmą kartą, ar ne.

- Kokie tyrimai nustato apsigimimų tikimybę?

Nors kuo toliau, tuo labiau didėja medicinos mokslo galimybės diagnozuoti minėtas ir kitas chromosomines anomalijas ištyrus motinos kraujyje cirkuliuojančias pavienes vaisiaus ląsteles, tačiau kol kas chromosominės anomalijos diagnozuojamos atliekant genetinius besiformuojančios placentos audinių ar vaisiaus vandenų tyrimus. Taigi tiriamai medžiagai paimti reikia atlikti invazinę procedūrą, dėl kurios gali būti komplikacijų, moteris gali persileisti, todėl labai svarbu atrinkti didelės rizikos moteris, kurioms tokią procedūrą galima būtų rekomenduoti.

Kaip jau minėta, chromosominių anomalijų rizika didėja su amžiumi, todėl daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, vyresnėms nei trisdešimt penkerių metų nėščiosioms, taip pat toms, kurių artimoje aplinkoje yra sirgusių panašiomis ligomis, moterims, kurios nėštumo pradžioje galėjo patirti kenksmingų medžiagų ar radiacijos poveikį, rekomenduojama atlikti tyrimus, kuriais nėščiąją galima būtų priskirti didelės ar mažos rizikos grupei. 11–13 nėštumo savaitę moterims atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuriuo ieškoma tam tikrų ultragarsinių požymių, be to, paimamas nėščiosios kraujas kai kurioms medžiagoms ištirti. Iš šių bei kai kurių kitų duomenų kompiuterine programa apskaičiuojama pagrindinių chromosominių anomalijų rizika.

Nors jaunoms moterims tikimybė pagimdyti nesveiką kūdikį yra daug mažesnė, tačiau jos pagimdo gana didelę dalį naujagimių, turinčių chromosominių anomalijų. Taip yra todėl, kad jos paprasčiausiai daugiau gimdo. Todėl artimiausiu metu Lietuvoje numatoma įdiegti visuotinę 11–13 savaičių ultragarsinę nėščiųjų patikrą, padedančią atrinkti didelės rizikos moteris.

- Kokia buvo vyriausia gimdyvė Jūsų ilgametėje darbo praktikoje?

Maždaug prieš dvidešimt penkerius metus turėjau gimdyvę, kuri pirmą kartą gimdė būdama 46 metų. Ji pagimdė sėkmingai.

Gimdymas vyresniame amžiuje turi tam tikrų privalumų. Vyresnės moterys dažnai gyvena sveikiau, normaliai maitinasi, jų gyvenimo būdas nusistovėjęs, nėštumo metu jos sugeba atsisakyti žalingų įpročių, jei jų turėjo. Jaunų nėščiųjų požiūris ne visada būna atsakingas, rūkančiosios neretai nenustoja rūkyti ir pastojusios.

Vyresnės moterys dažnai būna labiau išsilavinusios, jų finansinės galimybės neretai geresnės. Apskritai, jos žino, ko nori. Pastebėta, kad vyresnių tėvų vaikai daugiau pasiekia, nes auga normalioje aplinkoje, kryptingai auklėjami, rūpinamasi jų išsimokslinimu.

Tačiau gimdymo vyresniame amžiuje privalumai tuo ir baigiasi. Šiaip jau gimdymas – jaunų reikalas, todėl nereikėtų atidėlioti pirmojo nėštumo.

Jei pastojo vyresnė moteris, mūsų, medikų, reikalas ją padrąsinti, aptarti vyresnio amžiaus nėštumo iššūkius, patarti, kaip ir kiekvienai nėščiajai, laikytis atitinkamo režimo, normaliai maitintis, vartoti folinės rūgšties, kuri mažina centrinės nervų sistemos raidos anomalijų kiekį. Reikia išsiaiškinti būsimos gimdyvės sveikatos būklę, ar neserga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, jei reikia, siųsti pasikonsultuoti su įvairių sričių specialistais.