Ir tada paaiškėja: pernykštė striukė per maža, kelnės per trumpos, batai spaudžia... Ką daryti? Išeitį siūlo „Mamų mugė“, kurioje galima parduoti išaugtus drabužius ir įsigyti vaikams tinkamų. Jau dėvėtų, tačiau tvarkingų ir švarių, o svarbiausia – nebrangių.

Skatina mažinti vartojimą

Mugės šūkis – „Ekonomiška. Ekologiška. Prasminga“. „Ekologiška dėl to, kad mes prikeliame jau naudotus daiktus naujam gyvenimui“, – aiškina „Mamų mugės“ sumanytoja ir organizatorė, trijų vaikų mama Jurga Barbora Jauniškienė.

Antroje, pavasario, mugėje buvo pristatyta net 60 tūkst. daiktų. Toks didžiulis jų kiekis šokiravo mugės rengėjus.

„Tai parodė, kiek žmonės namuose turi visko prikaupę. Vieni nebereikalingus drabužius, batus, žaislus, knygas laiko galvodami, kad dar galbūt susilauks daugiau vaikų, kiti neturi kam atiduoti, o išmesti gaila“, – sako pašnekovė.

Ši iniciatyva ekonomiška: vieni susigrąžina bent dalį išleistų pinigų ir už juos nusiperka naujų prekių, kiti mugėje įsigyja reikiamų daiktų, kurie kitiems jau buvo nebereikalingi.

Dalis mugės dalyvių už daiktus ima tik simbolinę sumą, vieną ar du litus, o kitų kaina, kaip ir rekomenduoja organizatoriai, neviršija 30 proc. jų vertės.

„Ši iniciatyva prasminga, nes moko mus dalytis tuo, ką turi, su kitais, skatina labdaros tradicijų populiarinimą. Svarbu ir tai, kad visi mugės dalyviai – ir pirkėjai, ir pardavėjai – prisideda prie beprasmio vartojimo mažinimo“, – pabrėžia J. Jauniškienė.

Viena mama atnešė į mugę parduoti kelis šimtus drabužių, kitų daiktų.
Paaiškėjo, kad augina tik vieną vaiką. Per daug visko atžaloms ypač linkę pripirkti pirmagimį auginantys tėvai, nes dėl patirties stokos jie neįvertina, kad vaikas viską labai greitai išauga.

Nereikia pačioms prekiauti

Nebenaudojamų daiktų, drabužių, ypač vaikų išaugtų, mainai ar pardavimas mažesne kaina – ne naujiena Lietuvoje. Veikia įvairūs mainų portalai, virtualieji komisai, internete gausu skelbimų, vyksta turgeliai ir pan.

„Mamų mugė“ išsiskiria tuo, kad mamoms pačioms nereikia vargti ir gaišti laiko parduodant nebereikalingus drabužius, avalynę. Jos turi tik pristatyti tvarkingus pažymėtus daiktus, o visą darbą atlieka savanoriai. Mama tuo metu gali pati ieškoti jai reikalingų daiktų mugėje arba leisti laiką su šeima.

20 proc. kiekvieno dalyvio uždarbio tenka mugės organizavimo išlaidoms padengti. Startinis dalyvio mokestis yra 22 litai, jį sumokėjus galima neribotą kiekį daiktų pristatyti į „Mamų mugę“. Užsiėmusioms mamoms tai labai svarbu. Dažnai jos tik sutvarko drabužius, batus, žaislus, knygas, baldus, drabužius sukabina ant pakabų, o vyrai juos nuveža į vietą.

Šiemet dalyviai gali pristatyti daiktus į Vilniaus, Kauno arba į abiejų miestų „Mamų mugę“. Pavasarį ji vyko net keturiuose miestuose, bet rudenį nuspręsta mugę rengti tik Vilniuje (rugsėjo 12–14 d.) ir Kaune (rugsėjo 26–28 d.). Toks sprendimas priimtas siekiant garantuoti vienodą mugių darbo kokybę. Panevėžyje ir Klaipėdoje nepavyko surasti tinkamų didelių patalpų.

Ateityje mugė grįš į šiuos miestus. O kol kas klaipėdietės ir panevėžietės gali džiaugtis nemokama paslauga – jų daiktus mugės rengėjai nemokamai paims iš šių miestų ir atveš į Vilniaus bei Kauno muges. Neparduotas parveš atgal.

Be to, jei panevėžietės ir klaipėdietės mamos nuspręstų atvykti apsipirkti į mugę Vilniuje ar Kaune, joms būtų suteikta privilegija tai padaryti dar prieš mugės atidarymą, kai mažiau žmonių, daugiau daiktų, patogiau apžiūrėti ir išsirinkti. Dieną prieš mugę apsiperka ir savanoriai.

Taupo laiką ir energiją

Renginio organizatorė J. Jauniškienė augina ketverių, penkerių ir šešerių metų vaikus – du sūnus ir dukrelę, tad puikiai žino, kiek laiko, energijos ir pinigų prireikia norint tinkamai aprengti visas tris atžalas, juk vaikai auga kaip ant mielių ir kiekvienam sezonui reikia vis kitų drabužių. Todėl mugė – tikras išsigelbėjimas.

Šios mugės idėją karininko žmona parsivežė iš JAV, kur metus gyveno su visa šeima. Ten sezoniniai vaikiškų drabužių ir daiktų komisai labai populiarūs. Nors nauji drabužiai Amerikoje nebrangūs, amerikietės nesibodi savo vaikams pirkti dėvėtų, juk taip – dar pigiau.

Be to, apsipirkti per kelias valandas vienoje milžiniškoje mugėje – kur kas greičiau ir paprasčiau, negu medžioti nuolaidas skirtingose parduotuvėse ar derėtis dėl kiek­vienų marškinėlių su internete prekiaujančiomis moterimis. Šeimos, auginančios daugiau vaikų, taip pirkdamos sutaupo ypač daug laiko.

Šis komisas patrauklus net ir toms mamoms, kurios savo vaikus rengia tik naujais drabužiais: žinodamos, kad vėliau galės atgauti 20–30 proc. daikto vertės, jos drąsiau perka patikusį brangų, bet kokybišką drabužėlį parduotuvėje, o susigrąžintus litus vėl gali skirti naujiems pirkiniams.

Savanorystės tradicijos

JAV tokie renginiai dar vertinami ir kaip galimybė plėtoti savanorišką veiklą, įtraukti į ją daugiau žmonių. Savanorystė plinta ir Lietuvoje. J. Jauniškienė pastebi, kad kuo toliau, tuo lengviau surasti savanorių, kurios be atlygio visas tris dienas prekiauja, prižiūri tvarką mugėje.
Į pirmąsias dvi muges savanoriauti dažniausiai siūlydavosi mamos iš mugės dalyvių arba besilaukiančios moterys, o dabar ateina ir mamų su paaugliais vaikais, jos tiesiog nori užsiimti prasminga veikla laisvu laiku.

„Ypač smagu, kad ankstesnėje mugėje savanoriavusios moterys į šią atsiveda ir vyrų, jų rankų irgi reikia – kabykloms sustatyti, stalams sustumti. Tie, kurie savanoriauja nebe pirmą sykį, netgi buriasi į savotišką bendruomenę“, – pasakoja projekto iniciatorė. Jos pačios vyras į šią veiklą kol kas neįsitraukė, jis prižiūri vaikus, kol žmona užsiėmusi organizaciniais reikalais.

Mugės sumanytoja pastebi, kad ir Lietuvoje keičiasi požiūris į vartojimą, naujų daiktų pirkimą. Net ir tie, kurie galėtų pirkti vaikams tik naujus drabužius ar žaislus, vis dažniau pagalvoja, kad pinigus galima išleisti prasmingiau. Pavyzdžiui, vaikų lavinimui, švietimui.

„Daug šeimų, įvertinusios savo biudžetą, turi kruopščiai pasverti, ar geriau įsigyti naują striukytę, dviratuką, ar leisti mažuosius į būrelius, savaitgaliais nuvesti į teatrą, baseiną. Vis dažniau pirmenybė suteikiama edukacijai“, – džiaugiasi J. Jauniškienė.