Mano vaikai dažnai mane lanko su savo šeimom, kartais atvažiuoja su draugais. Man malonu, kad vaikus traukia grįžti namo, kad jie gerai jaučiasi pas mane. O vyrui nepatinka toks bendravimas (jo žodžiais, kaip viešbutyje, kas kada nori, tada atvažiuoja) ir jis iš kart susinervina, kai pasakau, kad grįš vaikai. Jis nori, kad būtume tik mes dviese (nors kiek žinau, anksčiau jis buvo labai mėgėjas kompanijų). Jo vaikai gyvena šalia, todėl bendravimas kitoks, jie niekada nenakvoja pas jį, užeina trumpam, pasikalba.
Aš nežinau, kaip man elgtis, nenoriu prarasti nei to, nei to. Bet kaip viską suderinti? Turiu paaiškinti, kad mes gyvenam ne vienuose namuose, t.y. kiekvienas turim savo namus ir būnam tai vienuose, tai kituose namuose. Kai pas mane grįžta vaikai, jis randa begalę darbų savo namuose ir aš vos įkalbu, kad nors trumpam pasirodytų.
Mano vaikai jį gerbia ir aš nenoriu griauti jo autoriteto, jei pasakyčiau, kad jis nenori bendrauti su jais. Bet vaikai labai išsilavinę, kultūringi, protingi žmonės, bijau, kad supras ir tai pajutę ims vengti tokių viešnagių arba ims jo nebegerbti. O aš taip norėčiau, kad santykiai būtų draugiški, kad visiem būtų gera kartu, nes man jie visi brangūs.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Santuokoje, kada ji beprasidėtų, kokiame amžiuje bebūtų sudaryta ir kiek išminties bebūtų sukaupta, neišvengiamas yra laikas, kuomet tenka stipriau ar silpniau pasigalynėti dėl to, kaip gyvensite. Tai yra kokios taisyklės, įpročiai, tradicijos, susitarimai ims vyrauti.
Kuomet tuokiasi jauni žmonės, jie atsineša savo tėvų šeimos vaizdą, kurį bando įgyvendinti savo santuokoje, dažniausiai labai nesąmoningai ir vien dėl to, kad tai yra vienintelis šeimos modelis, kuriame jie moka gyventi.
Jūsų atveju, abu esate turėję šeimą, santykius tiek su sutuoktiniu, tiek su vaikais, požiūrį į įvairius dalykus. Ir panašu, kad aštriausiai savo skirtingumą šiuo metu patiriate per bendravimą su vaikais, per skirtingą leidimą jiems įeiti į jūsų pasaulį ir jame būti, per norą būti dviese ir su savo atžalomis. Kuomet jaunos poros atsiduria ties nesutarimais, kurio patirtis tėvų šeimoje buvo geresnė, labai pravartu palikti savo tėvų šeimą ir paklausti, o kas gera yra mano sutuoktiniui ir man.
Jūsų atveju gali būti, kad savo vaikų elgesio, dažno ir neplanuoto atvykimo pas jus jūs net neperklausiate, nes jie yra jūsų vaikai. Jūs juos mylite. Bijote prarasti jų artumą, jei apginsite savo sutuoktinio poreikius.
Kita vertus, vargu ar reikia rinktis, nieko arba viskas. Kartais mes įsiveliame į kovą, jaučiamės nuskriausti ir nelaimingi, kuomet kitas, pats artimiausias žmogus mums labai svarbius dalykus patiria visai kitaip. Ir tai, kas kelia džiaugsmą jums, neprivalo būti sielos atgaiva jūsų vyrui. Bandymas gauti viską arba jausmas, jog pralaimėjus visko neteksite, apsunkina galimybę kalbėtis.
Pokalbis su sutuoktiniu mažai ką duos, jei jo tikslas bus įtikinti kitą, jog taip, kaip gerai jums, turėtų būti gerai ir jam. Kitu atveju, jūs tiesiog būsite labai nelaiminga. Su vyru derėtų pasidalinti, kodėl jums svarbu, kad vaikai galėtų pas jus atvažiuoti, kaip jūs jaustumėtės, jei jie negalėtų jūsų lankyti (prieš tai pačiai verta paklausti, ar tikrai jums patinka toks vaikų atvažiavimas, jo dažnumas ir panašiai, ar jį toleruojate tik todėl, kad bijote, jog juos pristabdžiusi, visai jų neteksite).
Kitos pokalbio dalies tikslas yra leisti sutuoktiniui pasakyti ir išgirsti, kaip jis jaučiasi šurmulyje, žmonių apsuptyje. Tai, jog kažkada tas žmogus mėgo kompanijas, nereiškia, kad jam lengva jas ištverti dabar. Ir tai nereiškia, jog jis nepriima jūsų vaikų. Tokiu būdu yra svarbu ieškoti tarpinio, abiems šiek tiek nepatogaus, bet pasirinkto žvelgiant vienas į kitą su meile, o ne su priekaištu ir baime.
Dar šiek tiek apie pasirinkimo kriterijus. Kas man girdėti jūsų laiške, pasirinkdama galvojate apie tai, kad vaikai gali nebegerbti jūsų sutuoktinio, jei jis paprašys daugiau erdvės. Kad jie gali rečiau jus aplankyti. Tai yra baimės, nerimo, kad pasikeitimai atneš netektį motyvas, kurio vedama jus darote sprendimus. Baimė niekuomet nėra geras patarėjas. Pasirinkimus svarbu daryti meilės akivaizdoje.
Pirmiausia meilės sau, tuomet sutuoktiniui, nes jūs pasirinkote jį ir jis šiuo metu yra svarbiausias jūsų pasirinkimas. Jei sugebėsite aplenkti jūsų širdyje gyvenančią baimę, nerimą ir pasirinksite klausytis meilės, klausdama, kas yra gera jums ir jūsų sutuoktiniui, nustebsite, kad kiti yra pajėgūs priimti jus. O jei nėra, tuomet gal visai verta vaikams pamatyti, jog jų mama turi gyvenimą, kurį galima ne tik naudoti pagal patogumą, bet ir išmokti priimti bei gerbti.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
