hyperaktyvus vaikas net ir nuvarges, nesustoja, o tik pradeda isterikuoti, reiksti agresija ir pan. cia kalbama apie mazus vaikus, galbut paauges, hyperaktyvus vaikas kuri laika, po sporto jusu atveju, ir pagulines, bet po valandos jau vel bus pilnas energijos ir jei tas nuovargis jausis, tai ta energija issireiks blogomis emocijomis ir veikla.

manau, kad ir maniskis 4m sunus yra hyperaktyvus, taciau pati baigusi psichologija esu, tai numaniau pagrindinius principus: stengiuosi sudominti kazkokia ramia veikla, nebutinai sportu, o piesimu, karpymu, lipdimu, konstravimu ir pan. aisku cia minuciu reikalas, kiek jam tai idomu buna, bet gauna pagyrimus ir buna patenkintas.svarbu laiku guldyti miegoti ne tik vakare, bet ir pietu miego. kaip buvo mineta neisizeisti, kai vaikas tave isvadina blogiausiais zodziais, kuriais moka, nerodyti savo principu pries vaika, o jei vaikas "isvares oziukus" pats ateina, butinai priimti, apkabinti, ramiai pasikalbeti, o ne sakyti eik is cia, tu buvai negeras ir pan.

auginant tokius vaikus, butinas pasiruosimas, nes matau, kaip kartais mano vyras su vaiku bendrauja kaip dar mazesnis vaikas su savo isizeidimais ir "atvadinimais".

nesuprantu to hiperaktyvumo. Įrašykit į sporto būrelius ir dings visi aktyvumai. Jau daug metų aptarnauju sporto varžybas. Per tuos metus nemačiau nei vieno ne tik hiperaktyvaus bet ir aktyvaus. Per varžybas jie taip nusikala, kad visi daugumoje gulinėja. Hiperaktyvumas, tai kai neturi kas veikia.

Skaičiau apie jūsų vaiką,ir toks jausmas,kad skaityčiau apie savajį,jis irgi yra panasaus amžiaus1,4m,aš jus suprantu kaip yra sunku auginti tokį aktyvų vaiką,o daugelis žmonių neįdivaizduoja kaip yra sunku su tokiu vaikeliu,todel jie ir temoka kaltinti tėvus.

paleiskit vaika augti ,o ne patys auginkit

Be galo liūdina kai vaikai mušasi. Mokyklose mušasi. Aš kaip pašalietė tai dar kolkas nežinau kaip galima elgtis ir kokias teises turiu kaip nors elgtis jei pamatau kad vaikai labai baisiai mušasi. Tiesiog pirma mintis atsiranda kad man negalima kištis, nes nesu nei vieno iš tų vaikelių motina bet greičiausiai esu neteisi tiesiog viską apie teises turiu sužinoti tada ir žinosiu kokias funkcijas galiu turėti kai tenka matyti tokius be galo baisius dalykus, tik problema buvo tame , -" o ką daryti? Man juk tai nepriklauso...". Be to esu suaugusi ir neturiu teisės kištis į vaikų santykius nežiūrint kaip žiauriai jie tarpusavyje elgtūsi...( jie ir elgiasi tarpusavyje be galo žiauriai...)

Pasistenkite iziureti vaiko gabumus ir nukreipti ji tinkama linkme , kad kuo daugiau laiko uzsiimtu bureliuose - ar soktu, ar dainuotu, ar muzikuotu, ar sportuotu. ..Negailekite tam nei laiko, nei pinigu, nei kantrybes. Jeigu vaikas bandys jumis manipuliuoti, kad nenori, neidomu, vistiek stenkites ji ikalbeti. Tai vienintelis budas iseikvoti energijos pertekliu ir nukreipti ja saves tobulinimui. Sakau tai is savo patirties, nes turejau tokia pacia problema su vaiku.Visos mano pastangos atsipirko su kaupu, aisku, nematerialiai. Linkiu begalines kantrybes, nenuleiskite ranku.

"Vaikai kilę iš dangaus". Dar viena knyga- "laimingi vaikai- iššūkis tėvams". Paskaitykite. Nenorite skaityti knygų, norite tik turėti savo griežtą nuomonę.

jeigu jūs ją mušate?

Sorry, nesupratau. Ar čia patarimai kaip vaiką auklėti, ar šunį dresiruot?

Visiskai palaikau jusu nuomone. Nes is tiesu, prisidengiant visokiais naujadarais, yra dangstomas tiesoginis vaiko chamiskumas ir jokiu ribu neturejimas. Gal cia ne sis atvejis, bet, zinokit, tikrai uzknisa, kai kaimynysteje gyveantis vaikas antrus metus kiekviena miela ryta - kiekvien - zviegia vedamas i darzeli. O namai staciakampiu sustatyti, aidi... Tai ne ta vaika, o tevus taip ir knieti pakratyti uz toki nesiskaityma su aplinkiniais.

Tai tik terminas, o ne mano nuomone. Ir savaime suprantama, kad kalbam apie myliuncius ir savo vaikams gero norincius vaikus, o ne viskam abejingus ar asocialius smurtautojus, jau pats patarimo prasymas ta rodo "by default". O visa kita ka sakai - sutinku.

Tam kur su sunim lygina: kai kur galima, bet siuo atveju - ne, nes dauguma sunu adoptuojami, dauguma nezino, kaip suniukas buvo laikytas ir priziuretas po gimimo, ar skriaustas kitu ar zmoniu, ar beprivalges ir gasdintas buvo; plius, atskiros veisles turi ypatingu charakterio bruozu, pvz, vilkiniai, akitos, negali ilgai but vieni palikti ir gali but destruktyvus, o bent keliskart priristi lauke prie grandines - sulaukeja ir gali tapt neprognozuojamai agresyvus - puikiai supranta, kad tam ten ir risami, kad gintu savus ir pultu svetimus... O vaikai daugumoj savi, nuo gimimo ugdomi. Dar didele beda yra valdzios kisimasis i seimos reikalus, zmones nedrista nei savu nei svetimu vaiku sudraust uz netinkama elgesi, staiga "sueuropeje" politikai ir "ekspertai" neskiria elementarios disciplinos nuo smurto. Daug zalos padare kazkieno seniai paleista antis apie japonu vaiku auklejima, kad nieko nedraudzia, atsieit patys visko ismoks. Tai juodas melas, bet dzino i buteli atgal nebesukisi. Bendros reliatyvizmo nuotaikos ir nuostatos taip pat nepadeda tevams auklet vaiku - jei viskas "pilka zona" ir reliatyvu, tai kuriu galu stengtis bet ka daryt, ir "kas isdris pasakyt man, kad as neteisus"?
O juk elementaru, pazvelkim i golfo pievele ir pasidomekim kiek reikia pastangu ir lesu ja tokia uzaugint ir islaikyt. Ir kaip greit ji pavirsta usnynu bent trumpan nustojus ja priziuret. Ir niekad neteko girdet, kad nepriziurimas usnynas kada nors butu staiga tapes puikia golfo lauko pievele. O vaikus kazkodel siulom augint kaip agurkus...

stiprios valios vaikai? Visi normalus vaikai testuoja tevus. Tik ne visi tevai testu neislaiko ir vaikus i visas puses paleidzia. ismintis, kantrybe ir nuoseklumas-vienintelis vaistas nuo netikro hiperaktyvumo. ir su tuo praktiskai visi vaiku psichiatrai sutinka, nereik ten jokiu ypatingu psichiatru specialistu. ir knygu yra kruvos. Tik nemazai tevu neturi supratimo, kad tevais buti tai atsakomybe ir darbas, o ne atsipirkinejimas ir kaukimas, kai nebeistveria patys. Visi pedagogai, psichologai ir psichiatrai teigia, kad vaiko labui tevai turi islaikyti autoriteta; o kas yra autoritetas? Nu tai asiku, testo islaikymas-parodymas, kad tu esi tevas ar motina, o ne tarnas ar noru vykdytojas ar siaip maitintojas.

vaiku ir sunu lygint negalima, nes nehumaniska, bet esu girdejes apie hiperaktyvius sunis, kurie namuose elgiasi panasiai, kaip elgiasi hiperaktyvus vaikai: begioja, sukasi, drasko daiktus. pagrindinis dresuotojo darbo principas - leist augintinio meilei jums pletotis viena kryptim. esme tame, kad esant dideliam temperamentui ir meiles daug ir laiko ja parodyt truksta, todel isoriskai atrodo, kad suo juda nevarkingai ir kenkia seimininkui. vis tik, parodzius jam, kaip parodyt meile seimininkui, jis su labai didele energija ir uzsidegimu tai daro. blogo dresavimo rezultatas - daugejantys neprognozuojami veiksmai, gero - stiprejanti kryptinga energija. ar tai netinka vaikams? gal tinka kazkiek? esme, kad santykiu asis - abipuse meile, bet jos rodyma reikia ilgint. ziurint i akis, neleidziant judet, skatinant. kol atsiranda rysys ir susipratimas.

Neskubekit su eiliniais "srinkais", tie tik nesamoniu pripliurps ir vaistais prifarsiruos, ivardije tai arba kaip hiperaktyvumo arba demesio deficito sindromus. Tai pseudomoksline antis visuotinio reliatyvumo + politisko korektiskumo diktaturos laikais...
Visu svarbiausia yra nuoseklumas pasekmese ir motinos bei tevo sutarimas drausminant ar baudziant. Vienas nenuoseklumas ar nesutarimas leidzia vaikui manyt, kad taisykles tolygios isimtims, kad tai tevu nuotaikos ar uzgaidu reikalas. Tai vadinami "stiprios valios vaikai", kurie testuoja tevus ir ju taisykliu "teisetuma" ar svarbuma, noredami isitikint, ar tikrai uz neklausyma bus baudziami, ar tai tik "mitas", kuomet nieko baisaus nenutinka...
Pasaulyje pripazintas autoritetas butent siuo klausimu yra psichiatras ir psichoterapeutas James Dobson, parases ir ne karta atnaujines savo garsiaja knyga "Strong-Willed Child".
http://www.focusonthefamily.com /parenting/effective_biblical_di scipline/the_strongwilled_child. aspx

Teisigas patarimas.

Hiperaktyvus,ar ne. Bet gerbti aplinkinius, o ypac tevus vaikas privalo. Reikia vaika aukleti jau nuo 1,6 men, pagirti uz pagalba,u z svelnuma, kad susitvarko zaisliukus. Ir nikekada netoleruoti blogo elgesio. negalima ignoruoti vaiko saukimo, griuvimo ant grindu,i steriku, nes kuo toliau tuo bus blogiau.O galiausiai kencia pats vaikas, nes nebemoka valdyti savo emociju. O gyvenime tai tikrai sunku.
Taigi visu pirma,neignoruokite vaiku, negalima 'nekreipti demesio'. Mes visi mylime savo vaikus, bet auklejimas, grieztesnis zodis, meiles nesumazins, o tik pades vaikui ateityje.

p.s. mano dukra ketverių. Paskaičiau psihologės patarimus - nieko naujo, bandykit paskaityti mano rekomenduotą knygą.

Na, pirmiausia, tai meilė ir diržiukas yra nesuderinami dalykai, mano galva. Iš jūsų ji turi mokytis, kaip suvaldyti savo jausmus, savo impulsus, nuotaikas. Ir ką išmoksta - kad kai neišeina, imiesi diržo?

Mano dukrai vyresnei tinka beveik visi Jūsų aprašyti požymiai. Na, tik tiek, kad darželyje ja nesiskundžia - ir už gerą elgesį ji yra giriama ir liaupsinama, gal net per daug kartais :) už blogą - baudžiama - tačiau ne diržu, o "nebus pasakos", "nežiūrėsi filmuko", "ne-saldainiams/ledams/šok oladui".
Tačiau namuose ji yra super aktyvi ir super patrakusi, ir su rageliais ir su kanopėlėm. Ir labai impulsyvi - pirma padaro, pvz. suduoda sesei, paskui pagalvoja, kad negerai....
Taigi, niekuo per daug mūsų vaikai nesiskiria, bet aš išsiverčiu be diržo - pabandykit ir jūs.

Pamėginkit paskaityt knygą Dr. Christopher Green „Mažylio tramdymas“. Aš ten radau nemažai minčių, kaip tvarkytis.