JAV psichologės K.Reivich ir J.Gillham siūlo naudoti pozityviąją psichologiją, kad apsaugotume jauniausius mūsų visuomenės narius nuo vėlesnio nerimo, depresijos ir kitų psichologinių problemų. Nustatyta, kad apie 2 milijonus 12-17 metų amžiaus vaikų kasmet susiduria su kliniškai vertinama depresija, o K.Reivich su J.Gillham nustatė, kad jaunesnių vaikų atsparumo vystymas gali padėti užkirsti kelią depresijai dar prieš jos pradžią.

Psichologės išvystė mokyklinę discipliną, kuri moko mokytojus, tėvus ir pačius vaikus esminių atsparumo įgūdžių bei kitų pozityviosios psichologijos principų.

Atlikus 17 tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 2500 vidurinių mokyklų moksleivių, nustatyta, kad „Penn Resiliency Program“ programa, vykdoma Pensilvanijos valstijos Pozityviosios psichologijos centro (JAV), kurios tikslas yra apsaugoti nuo depresijos simptomų ar juos silpninti, yra veiksminga bent metus po to, kai programa pabaigiama. Ši sėkmė, pasak psichologių, ir buvo priežastis, dėl kurios jos nusprendė diegti šią programą JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos mokyklose. Jos yra vienos iš naujos veiklos srities - „pozityviojo lavinimo“ – lyderių.

Pagrindinis atsparumą didinantis įgūdis, kurio moko psichologės – kaip atrasti ryšį tarp kalbėjimo su savimi (t.y., to, ką groja vaikų „vidinis radijas“) ir to, kaip vaikas jaučiasi bei elgiasi, sako J.Gillham. Neigiamas kalbėjimas su savimi skatina vaikus elgtis taip, kad atsirastų vis naujų situacijų, kurios tik sustiprintų jų neigiamas mintis apie save. Tarkime, vaikas prastai parašė matematikos kontrolinį darbą. Tai gali paskatinti jį galvoti „Aš nesuprantu matematikos“, todėl vaikas nuliūsta ir netenka motyvacijos mokytis. Dėl tokių minčių vaikas liaujasi mokytis ir susimauna per kitą patikrinimą. Užburtas ratas tęsiasi.

„Didelė mūsų darbo dalis – pastangos nutraukti šį procesą“, - sako J.Gillham. jos požiūris į pozityviąją psichologiją moko mokytojus ir tėvus patėti vaikams atsisakyti neigiamo savęs vertinimo, nesėkmes įvertinti kitu kampu. Galbūt hipotetinis mokinukas matematikos kontrolinius darbus prastai rašė dėl to, kad tai yra tokia disciplinos dalis, kuri jam sunkiai suprantama, nors jo trupmenų suvokimas yra puikus; galbūt kontrolinio darbo metu jis negalėjo sklandžiai mąstyti, nes praėjusią naktį nebuvo gerai išsimiegojęs. Kai atrandamas klaidingas minčių ryšys su realybe, suaugusieji gali skatinti vaikus ieškoti būdų įveikti problemą. Pozityvusis auklėjimas taip pat skatina vaikus atrasti ir ugdyti savo stiprybes.

J.Gillham tėvams ir mokytojams pataria šiuos metodus taikyti ir sau, nes tėvai labiau linkę imituoti suaugusiųjų elgesį, o ne elgtis taip, kaip suaugusieji jiems sako elgtis. Jei tėvai neparodys pavyzdžio, vargu ar vaikai iš tiesų elgsis taip, kaip jiems sakoma, sako J.Gillham.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją