„Kiekvienas iš mūsų gimsta turėdamas muzikinius gabumus. Muzikalumas – tai įgūdžiai, kuriuos galima išlavinti. Tad reikia stengtis, kad vaikai girdėtų kuo daugiau profesionalios muzikos kūrinių“, - pasakoja muzikos pedagogė, kompozitorė, dainų vaikams autorė Neringa Lapinskienė.
Psichologė Vaida Platkevičiūtė pasakoja, kad yra atlikta nemažai tyrimų, kurie parodo, jog muzika veikia visapusišką vaiko vystymąsi jam dar esant motinos įsčiose. Mamos požiūris į muziką turi daug įtakos tolesnei vaiko muzikinių gabumų raidai.
„Kuo anksčiau vaikui sudaroma tinkama muzikinė aplinka, tuo aukštesnį lygį gali pasiekti jo muzikiniai gabumai. Ankstyvas susidūrimas su kuo įvairesne, turtingesne bei sudėtingesne muzika formuoja vaiko, o vėliau ir suaugusiojo muzikinį skonį, muzikinės kalbos suvokimą“, - teigia psichologė.
Pasak N. Lapinskienės, vaikai per muziką, kaip ir per kalbą, išmoksta bendrauti su aplinka, kuri juos supa, o artimiausias ir šilčiausias susiliejimas su muzika įvyksta namuose, savo artimiausių žmonių rate. „Muzikinei veiklai reikia skirti daug dėmesio, neužtenka pasodinti vaiką tarp žaislų ir įjungus muzikos įrašą palikti jį vieną. Tai nebus pilnavertė pažintis su muzika“, - aiškina muzikos pedagogė.
Muzika gali išlavinti vaiko fantaziją, kūrybiškumą. V. Platkevičiūtė pasakoja, kad muzikiniai užsiėmimai ir jų struktūra dažnai padeda susiformuoti dėmesingai, drausmingai ir valingai asmenybei. Kadangi muzika kaip menas sukelia bene stipriausias emocijas, dažnai su ja susiduriantys vaikai geba reikšti ir atpažinti savo jausmus, atpažinti juos kituose asmenyse.
„Įvairiais tyrimais buvo bandoma įrodyti, kad muzika turi įtakos vaiko išvaizdai. Jų metu buvo pastebėta, jog muzika keičia vaiko išvaizdą: jie tampa gyvesni, džiugesni, jų akys labiau spindi“, - komentuoja psichologė.
Norėdami suprasti ir pamilti muziką, anot muzikos pedagogės, turime jos klausytis, tuomet žmogus išsiugdys muzikinį skonį, mąstymą ir kultūrą. „Pastaruoju metu daug šnekama apie gyvenimo kokybę. Muziką reikėtų priskirti prie tų sąlygų, kurios ypač veikia žmogaus gyvenimo pusiausvyrą. Todėl muzikiniam vaiko ugdymui tenka daug daugiau reikšmės, negu paprastai jam teikiama“, - mano N. Lapinskienė.
Muzika kaip žaidimas, kur slypi mokslo klodai
Pasak N. Lapinskienės, tėvai turėtų kartu su vaikais domėtis muzikiniu pasauliu ir pažinties pradžioje muziką pateikti kaip žaidimą: kartu atrasti muzikines nuotaikas, spalvas, skatinti vaikus išreikšti savo emocijas.
„Muzika – tai sielos kalba. Tai gerumo ir grožio sėkla. Ją pasėjus, kiekvienas vaikas atvers savo emocijų dureles ir įsileis į savo pasaulį, jis taps dvasingesnis, išmoks atskirti ir įvertinti tai, kas yra gražu ir turi išliekamąją vertę“, - kalba dainų vaikams autorė.
Pašnekovė pataria, kad nereikia bijoti klasikinės muzikos. Juk yra daugybė kompozitorių, kurie kūrė vaikams. „Galbūt ir per anksti dvejų metų vaikui klausyti L. van Bethoveno Devintąją simfoniją, - juokauja N. Lapinskienė. Bet vaikams yra puikiai suprantamos vaikiškos muzikinės pjesės“.
Teigiamas šeimos požiūris į muziką ir intensyvus jos praktikavimas vaikui jau paaugus, pasak psichologės V. Platkevičiūtės, leidžia patirti muzikavimo malonumą, skatina vaikus domėtis šia meno šaka.
„Kai kurios muzikinio lavinimo metodikos rekomenduoja net ir vaikui mokantis groti instrumentu, tai daryti kartu su vienu iš tėvų, kad mažylis išgyventų bendro muzikavimo džiaugsmą, mokytųsi disciplinos iš savo tėvų, kurie patiria tą patį mokymosi procesą kaip ir jis“, - pasakoja psichologė.
Pasak N. Lapinskienės, vaiką mokyti groti instrumentu galima jau nuo ketverių metu. „Žinoma, tai nebus labai gilus mokslas. Tačiau pirmoji pažintis su muzikiniu instrumentu, perteikta žaidimo forma, yra svarbus etapas - kalba muzikos pedagogė. Tėvai dažnai klysta, pirkdami vaikams žaislus, kurie primena muzikinius instrumentus. Jie nesusimąsto, kad tokie žaislai neturi kokybiško garso, jie tik „kniaukia“, o tai gadina vaiko klausą.“
V. Platkevičiūtė pataria tėvams stengtis paįvairinti vaikų muzikinį patyrimą: klausytis kūrinių, dainuoti ir šokti kartu su vaikais, muzikuoti įvairiais vaikui tinkančiais instrumentais. Svarbu vaikui suteikti galimybę kartoti jam patinkančias daineles, kūrinius.
„Svarbu, kad vaikas muzikuodamas patirtų ne tik mokymosi vargus, bet ir muzikos teikiamą malonumą per judesį, jos įvairumo stebėjimą ar interpretavimą. Jei tėvai nori, kad vaikas susidraugautų su muzika, su ja užmegzti arba atnaujinti santykį turėtų tėvai“, - pasakoja psichologė.
Pasak N. Lapinskienės, vaikai, gavę muzikinį išsilavinimą, mąsto subtiliau. Jie ne tik girdi muziką, bet ir ją supranta, atskiria visus pasažus, visus intarpus ir nuotaikas. Vaiko požiūris į gyvenimą prasiplečia visapusiškai. Jis nori bendrauti, nori išsakyti savo nuomonę, galiausiai - jis turi ką pasakyti.
