Jei ėduonies procesas jau prasidėjo, per tokį laiką jis nespės labai išplisti, dantis bus išsaugotas ir nekils ėduonies komplikacijų (pulpitas, periodontitas).
Be to, kuo anksčiau stomatologas nustatys kariesą, tuo neskausmingesnis ir sėkmingesnis bus gydymas, o kai kuriais atvejais pradinėse paviršinio karieso stadijose galima apsieiti be instrumentinio įsikišimo, gydymą atliekant mineralizuojančiomis priemonėmis, ant pažeisto emalio užtepant gydomuosius fluoro ir kalcio tirpalus. Stomatologai ne tik gydo dantis, bet ir atlieka profilaktines procedūras, saugančias dantų ir dantenų sveikatą.
Kada ir kaip pieninius dantis pakeičia nuolatiniai? Kokių problemų gali kilti ir kaip užkirsti joms kelią?
Apatinio žandikaulio dantys iškrenta šiek tiek anksčiau, nei viršutinio. Centrinis kandis – sulaukus 4–5 m., šoninis kandis – 6–8 m., iltinis dantis – 10–12 m., kapliai – 10–12 m., 1-asis krūminis dantis – 6–7 m., 2-asis – 12–13 m. Viršutinio žandikaulio dantys prasikala tokiu metu: centrinis kandis – 7–8 m., šoninis – 8–9 m., iltinis – 11–12 m., kapliai – 10–12 m., 1 krūminis dantis 6–7 m, 2-asis – 12–15 m.
Tačiau net jei dantys ilgai nekrenta ar nedygsta, neverta jaudintis. Tiesiog žinokite, kad dantų kaita – procesas, susijęs su bendru organizmo vystymusi, todėl kiekviena vaiką užklupusi liga turi įtakos dantų dygimui. Atlikus rentgeno diagnostiką (kai kalasi dantys), galima nustatyti, ar žandikaulyje yra nuolatinių dantų užuomazgų.
Nepamirškite lankytis pas stomatologą, šypsokitės ir būkite sveiki.
