Jei kūdikis miršta nėštumo metu ar netrukus po gimdymo, mamos sielvartauja, kodėl jos neišsaugojo kūdikio, kodėl negalėjo užkirsti kelio jo mirčiai netgi nešiodamos jį po širdimi. Jei mirties priežasties nustatyti neįmanoma, šią nežinią užpildo vaizduotė ir mamos ima jaustis kaltos.

Ir net racionaliai žinant, kad nesate atsakingi dėl kūdikio mirties, normalu jaustis, lyg kažką padarėte ne taip. Laužote galvą, kaip galėjote pasielgti kitaip, kad užkirstumėte kelią tragedijai. Svarstote, kad galbūt net patys neįtikimiausi veiksmai galėjo prisidėti prie nelaimės.

Kaltė kyla normalaus tėvų atsakomybės jausmo ir įsitikinimo, kad mes galime kontroliuoti tai, kas nutinka mums ir mūsų mylimiems žmonėms. Tai lūkesčio, kad jei tinkamai viską atliksime, išnešiosime sveikus vaikus ir mūsų vaikai gyvens ilgai ir laimingai, pasekmė. Šis lūkestis gimsta iš minties, kad mūsų darbas yra apsaugoti kūdikį nuo blogio, ir jei neapsaugote, vadinasi, jūs patys esate blogio įrankiai.

Kai kurie tėvai mano, kad tai bausmė už jaunystės klaidas ar „bloga karma“. Kiti tampa prietaringi. Vienas tėvas svarstė, kad gal per daug troško sūnaus, ir nors jo troškimas buvo patenkintas, tačiau siaubinga kaina. Kad ir kokių išvadų prieitumėte, jautimasis asmeniškai atsakingu dėl kūdikio mirties - be galo sunki našta.

Tuo tarpu realybė yra tokia, kad nei vienas mūsų negalime visiškai kontroliuoti savo reprodukcinės anatomijos, vaikų išnešiojimo sėkmės ar savo vaikų likimų. Jei kenčiate dėl kaltės jausmo, atsižvelkite į šiuos punktus.

Kaltė - normali gedėjimo dalis.

Kaltė yra natūralus buvimo atsakingais, atsidavusiais tėvais rezultatas.

Jums nereikia tikėti kiekvienu savęs kaltinimo momentu, kuris tik ateina jums į galvą.

To, kas nutiko, negalėjote sukontroliuoti ir to nenorėjote.

Nesate tokie galingi, kad galėtumėte įtakoti kūdikio likimą savo mintimis ar jausmais.

Nesate tokie galingi, kad prišauktumėte mirtį nereikšmingais nesusijusiais veiksmais.

Nesate tokie galingi, kad sutrukdytumėte mirčiai.

Jūsų kaltės ir atsakomybės jausmai pamažu rims, jums išgyvenant gedėjimo stadijas ir prisitaikant prie netekties.

Jautimasis kaltu nėra tas pat, kas buvimas kaltu.

Ir vis dėlto kai kurie tėvai atsigręžia atgal ir kenčia dėl savo veiksmų. Jei jūsų kūdikio būklė buvo sunki ar nestabili, jums galėjo tekti priimti gyvybiškai svarbius sprendimus ir dabar jaučiatės atsakingi dėl rezultato. Jei teko priimti sunkius sprendimus, jums reikia prisiminti, kad jūs buvote beprotiškai sudėtingoje padėtyje, rinkdamiesi tarp baisaus ir dar baisesnio.

Kad ir koks buvo jūsų sprendimas, jis buvo teisingas atsižvelgiant į buvusias aplinkybes ir informaciją, kurią turėjote. O svarbiausia, šis sprendimas buvo reikalingas kūdikiui, jis gimė iš jūsų meilės jam ir noro palengvinti jo kančias.

Kaltę gali lydėti apgailestavimai, kad tokį trumpą laiką, kurį jums teko praleisti su savo kūdikiu, galėjote praleisti kitaip. Daugelis tėvų gailisi praleidę nepakankamai laiko su kūdikiu ar kažko nepadarę, tačiau išgyvenant traumą ir krizę, sunku suprasti, kas prasminga ir kas ne. Jūs padarėte geriausia, ką galėjote padaryti, tuo metu ir toje situacijoje, savo emocinėje ir fizinėje padėtyje ir su ta informacija, kurią turėjote. Atleiskite sau, kad tuomet nežinojote to, ką žinote dabar.

Kaltė yra taip pat ir būdas laikytis įsikibus iliuzijos, kad galite kontroliuoti tai, kas nekontroliuojama. Tai būdas regėti prasmę neprasminguose dalykuose. Kaltė atrodo patraukliau nei suvokimas, kad išties mes galime kontroliuoti tik labai mažą dalį gyvenimo.

Tačiau laikui bėgant, kaltės ir sielvarto našta lengvės. Atgausite pasitikėjimą savo gebėjimu kontroliuoti tai, ką galite, ir susidoroti su gyvenimo sunkumais. Galbūt galiausiai leisite sau pasitikėti, kad viskas, kas nutinka, veda į gera. Su laiku, atsigręžę atgal, suprasite, kad jei išgyvenote visa tai, vadinasi, galite išgyventi viską.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)