Aktyvi raumenų ir proto mankšta
Patyrę šunų augintojai tikina, kad šuo, nuo mažens mokytas bendrųjų klusnumo komandų ir gaunantis tinkamą fizinį krūvį, neturėtų kelti rūpesčių.
„Su šunimi reikia daug ir aktyviai judėti, žaisti ir bendrauti. Jis turi patirti naujų įspūdžių. Nusilakstęs, sapnuose „virškins“, ką patyrė, dėlios informaciją į lentynėles ir neturės nei laiko, nei noro siautėti paliktas vienas“,– sako vilnietė šunų augintoja Rita Jakštaitė.
Pašnekovės nuomone, prieš paliekant šunį vieną, jis turi būti ne tik gerai išsituštinęs, bet ir kaip reikiant prisilakstęs, pavargęs. Be to, jis neturi būti alkanas, nes tuščias pilvas neleis šuniui ramiai atsipalaiduoti. Taigi fizinis ir emocinis nuovargis turi padaryti savo gerą darbą: šuns akys limpa, raumenys maloniai maudžia, kvėpavimas lėtėja – jis nori kuo greičiau išsitiesti.
Namai namuose
Galima, išeinant iš namų, uždaryti augintinį specialiame narve, kurį išauklėtas šuo laiko saugiu, ramybę teikiančiu būstu. Tai augintinio namai jūsų namuose.
Prie surenkamo narvo arba dėželės šuniukas pratinamas nuo mažumės. Kaip pratinti? Palikite narvą atidarytą, šunelis jį pats iššniukštinės. Narve turi būti patiestas čiužinukas, padėta žaislų, vandens dubenėlis. Narve gulinčio šuns geriau netrikdyti. Net jeigu šuo nusikalto ir pasislėpė narve – jis „išsigelbėjo“ (vilkas įlindo į saugią landą).
Dėmesio: narvas neturi tapti šuns kalėjimu, bausmės atlikimo vieta. Narve šuniui turi būti ramu ir saugu, be to, jame nepasiautėsi – nedaug vietos...
Pamokos nuo mažumės
Šunų veisėjai pastebi, jog stipriausią nerimą ir baimę šuniukai išgyvena būdami 8-11 savaičių, kai užgriūva naujovių lavina. Negirdėti garsai, nepažįstami kvapai, nesuprantami reiškiniai ir labai keisti daiktai.
Jeigu tokio amžiaus šunelis yra su motina kale arba rūpestingu šeimininku, greit atsikrato baimių. Aplinkiniai švelniai padeda augintiniui susivokti, su viskuo supažindina. Šunyčiai iš prigimties yra smalsūs, todėl patys noriai šniukštinėja, kas ir kaip.
Jeigu šuniukas per anksti atskiriamas nuo vados, o naujieji šeimininkai kiauras dienas užsiėmę savo reikalais, augintinis gali tapti neurotiškas ir baikštus. Nemaža dalis tokių šunų pasidaro nevaldomais triukšmadariais.
Brangus daiktelis
Garsi Rusijos kinologė ir zoopsichologė Natalija Krivolapčuk pataria šuniui, kuris sunkiai pasilieka vienas, palikti „brangų“ daiktelį. Šis daiktas ir šeimininkui, ir šuniui turi būti brangus, jį reikėtų pasiimti keliaujant, einant į ilgesnius pasivaikščiojimus. Patartina daiktą vis numesti ir liepti šuniui atnešti. Būtinai prie daikto turi prisiartinti ir šeimininkas, palaikyti jį rankose.
Namie šuns „brangenybė“ turėtų būti laikoma matomoje vietoje. Ilgam paliekant šunį, daiktas dedamas į narvą – ten, kur bus augintinis. Reikia vengti ilgų graudulingų atsisveikinimų su šunimi ir perdėtų glamonių. Šeimininko balsas turi būti tvirtas, atsisveikinimas trumpas.
Palikdami šuniui mėgiamą daiktą, paliekate garantiją, kad tikrai grįšite, be to, šuo įsidėmi: visada taip elgiatės. Tereikia palaukti, šeimininkas grįš prie brangaus daikto.
Mokykite pasilikti vieną
Išmokyti šunį tvardytis – nelengva užduotis. Kaip mokyti mažąjį augintinį pasilikti vieną?
Pasirenkite išeiti. Tyliai uždarykite laukujas duris. Po minutės sugrįžkite ir pagirkite šunį, jeigu šis elgėsi gerai, tyliai laukė už durų. Duokite gardėsį, nes šuo elgėsi tinkamai. Vėl išeikite, bet tuoj pargrįžkite. Jeigu pratybos sėkmingos, sugrįžkite po 2, vėliau – po 5 minučių. Vis ilgiau palikite augintinį vieną.
Pasiekite, kad šuo iškentėtų vienas keletą valandų. Retsykiais grįžkite anksčiau. Jam atrodys, kad šeimininkas šalia, bet kurią sekundę gali įžengti pro duris. Įsidėmėkite: šeimininkas prieina tik prie tylinčio šuns. Šuo turi suvokti, kad kauksmas ir inkštimas nėra gerai, o tyla reiškia, kad šeimininkas pargrįš.
„Kitokia“ dresūra
Deja, pasitaiko šunų „mamyčiukų“, kurie niekaip netveria vieni. Tokiu atveju galima pagalvoti apie nestandartinį sprendimą. Sakykime, įsitaisyti dar vieną augintinį. Žinoma daugybė atvejų, kai naujokėlis sėkmingai „perauklėjo“ vienatvės ir kitokių baimių neįveikusį šunį. Dviese – jau gauja, todėl šunys savaime geriau jaučiasi, vienatvės valandos jiems neprailgsta.
Galima pasitelkti naujausių gyvūnų dresūros priemonių, dėl jų naudojimo reikėtų konsultuotis su specialistais. Viena iš tokių priemonių – lojimą slopinantis antkaklis. Įkyriai lojančiam šuniui užsegus šį antkaklį, įmanoma pasiekti neblogų rezultatų. Sulojus, antkaklis skleidžia ultragarsą – drausmina augintinį. Laikui bėgant, šuo atsikrato bjauraus įpročio skalyti ir trikdyti aplinkinių ramybę.
