Nenori klausyti visai. Liepia sėsti, nesėda. Pradėjo muštis su vaikais. Stumdosi. Pasidarė grubus. Kad ir namuose ko nors negauna ko jis nori, pradeda trypti, rėkti, žviegti. Neatpažįstame savo berniuko.

Mokosi jis labai gerai, greitai ir puikiai. Bet drausmė - siaubas. jis toks grubus niekada nebuvo. Taip jis berniukas ne iš ramiųjų, jam visada reikėjo vaikų, mėgo žaisti, viskas jam įdomu, galvytę gerą turi. Ir visada švelnus vaikas būdavo, kol nepradėjo eiti į berniukų mokyklą Airijoje.

Šiuo metu mums reikalinga pagalba, nes pasiekti be vasaros specialistų nėra galimybės, o vaikui reikia kažkaip padėti. Sakome, gal jis mumis manipuliuoja.

Aš kaip mama jį pastoviai užginu. Gal jam sparneliai užaugo? Gal reikėtų bent kokios bausmės? Gal padėtų bent į kampą pastatymas ir mėgstamų žaidimų neleidimas?

Mes nevilty. Jei galite, patarkite, nes su vaiku šnekama yra pastoviai, kad taip elgtis negražu. Jis mums pažada, o daro savaip.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Pirma reakcija į jūsų aprašytą situaciją yra apie tai, jog pirmiausia derėtų žvelgti į vaiko elgesį ne kaip į tą, kurį reikia slopinti, o kaip į informaciją, kurią berniukas nori perduoti jums.

Žinoma, tai labai nelengvas dalykas – pamatyti, kas yra tokio elgesio priežastis ir ką vaikas išsako tokiu savo prieštaravimu, veiksmais, nukreiptais į išorę. Visgi mažiausiai, kas šiuo metu būtų vertinga, tai intensyviai slopinti regimus veiksmus.

Labai gražiai yra parašiusi viena garsi vaikų psichologė V. Oaklander. Ji kalba apie tai, jog tėvai dažniausiai kreipiasi dėl vaikų elgesio ar emocinių išraiškų, turėdami tikslą jas panaikinti, tuo tarpu būtent tai, kaip elgiasi vaikas, padeda jam išgyventi konkrečioje situacijoje, kuri jam labai sudėtinga.

Taigi bandymas nuslopinti vaiko opozicinį elgesį paties mažylio gali būti interpretuojamas kaip dar vienas sunkumas, tai yra žinia, jog tėvai jo nemato, nesupranta ir negali priimti. Kaip nors elgtis yra nei gražu, nei negražu. Tai sąvoka, kuri suprantama mums, suaugusiems ir tai, labiau ją apibūdinčiau kaip elgesį, kuris turėtų nekelti kitiems rūpesčio ir nepatogumo.

Jūsų sūnus akivaizdžiai išgyvena įtampą, būdamas toje aplinkoje, kurioje yra. Bandymas prieštarauti esančioms taisyklėms ir normoms gali kalbėti apie vaiko norą atsiriboti, patraukti tai, kas jam yra sunku.

Pagal vaiko raidą, mokymuisi, net jei jam pavyksta gerai, jis išties yra mažas. Labai tikėtina, kad disciplina, kurioje jis turi išbūti, taip pat jam yra per sudėtingas uždavinys. Taigi vaiko intelektualinis ir emocinis brandumas gali būti labai skirtingi ir mažyliui tapti nemenku iššūkiu. Žinoma, tai yra viena iš prielaidų.

Variantų, ką berniukas bando jums pranešti, gali būti pačių įvairiausių. Dėl to, jei tik turėtumėte galimybę apsilankyti pas psichologą, kad ir vasarą, tikrai vertėtų tai padaryti.

O šiuo metu visai pagelbėtų pasikalbėti su mokytoja, kuri būna su jūsų sūnumi. Pasiteirauti, kokios situacijos išprovokuoja tokį vaiko elgesį, pasidomėti pačios mokytojos požiūriu į tokias vaiko elgesio apraiškas. Tam tikra prasme tai yra ir mokyklos kolektyvo, būnančio su vaiku, atsakomybė, reaguoti į tai, kaip jis būna.

Pasidomėjus mokyklos laikysena, namuose verta bandyti skirti daugiau laiko berniukui, nekalbant apie tai, kaip jis blogai elgėsi. Tiesiog būnant su juo leisti jam nurimti šalia jūsų ir galbūt per tą laiką jis išdrįs prabilti apie tai, kas jam yra sunku.

Taigi pagrindinis principas yra neskubėti. Klausti vaiko, ko jis nori, kai renkasi nepaklusti ar muštis. Bandykite į savo vaiką žvelgti kaip į suaugusį žmogų, kuris išgyvena nesaugumą, įtampą, tačiau dar nemoka to išreikšti mandagiai, diplomatiškai, konstruktyviai.

Nuo patiriamo sunkumo jis ginasi taip, kaip moka. Ir šis elgesys yra kur kas palankesnis nei vidiniai, užslėpti kentėjimo dėl situacijos mechanizmai. Tikėtina, jog suaugusiam asmeniui nesakytume, jog jam reikia elgtis gražiai, neatimtume iš jo kokios mėgstamos veiklos, o juo labiau nestatytume į kampą, o bandytume suprasti, kas su juo vyksta ir kokie jo esminiai poreikiai yra pažeidžiami.

Tai labai nelengvas darbas. Dėl to pirmiausia duokite laiko sau ir savo sūnui. Duokite laiko stebėti ir tiesiog būti su vaiku ir taip ateis vasara. Greitas bandymas nuslopinti vaiko elgesį, su kuriuo sunku būti gali atnešti daugiau žalos, nei leidimas sau ir vaikui kurį laiką su juo pabūti, kaip jau minėjau bandant klausti, ko jis nori toje situacijoje ir bandant paaiškinti, kodėl kiti kažko iš jo nori ar kažką jam draudžia.

Auklėjimo iššūkių bendrystėje su jumis
Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (49)