Bent kelioms valandoms
Psichologai sako, kad pirmus trejus gyvenimo metukus vaikučiai turėtų praleisti su mama. Trimečio akiratis išsiplečia ir namų erdvės jam tampa per maža. Tai rodo, kad vaikas jau pasiruošęs bendrauti su kitais vaikais. Ir nebūtina mažyliui darželyje praleisti visą dieną.
Užsienio praktika rodo, kad vaikai ten dažnai paliekami 3–5 valandoms. Juk yra tokių, kuriems pietų miegas sukelia didžiulę traumą. O jei vis dėlto atžalėlė darželyje būna nuo ryto iki vakaro, būtų idealu, jei per pietus mama (dar geriau su tėčiu) užsuktų aplankyti.
Žinoma, gaila, kad šiuolaikiniame pasaulyje tai sunkiai įsivaizduojama. Tačiau tai, kiek šiuo metu mažyliui skirsite dėmesio, šilumos, atsilieps vėliau – bus lengvesnė jo paauglystė, artimesnis ryšys su tėvais. Mažylį galime apdėti brangiausiais žaislais, tačiau jei mažai bendraus su mama, augs nekalbus, užsidaręs, nepasitikintis savimi.
Likęs namie
Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tėvai neleidžia 3–4 metų vaiko į kolektyvą, turėtų pasirūpinti, kad jo laikas slinktų ne tarp keturių sienų. Čia gal ir saugu, tačiau ne visada įdomu. Patariama organizuoti išvykas į parduotuves, pasivaikščioti parkuose, judriomis miesto gatvėmis, dalyvauti įvairiuose renginiuose, kad vaikas matytų visokio gyvenimo pavyzdžių. Stebėdamas aplinką jis mokosi bendrauti, tai, ko išmoko, atkartoja žaisdamas.
Užrašykite vaikutį į mokyklėlę, būrelį. 2–3 kartus per savaitę vykstančios pratybos patenkintų jo pasaulio pažinimo alkį. Jei niekas juo neužsiima, uždarytas namuose vaikas nyksta kaip asmenybė. Pedagogai sutaria, kad „šiltnamio“ sąlygomis vaiko auginti negalima, juolab artėjant metui į mokyklą.
Kuo įvairiau ir aktyviau vaikutis gyveno, tuo lengviau apsipras kolektyve. Mamai, kuri neveda vaikučio į darželį, nes nepasitiki juo, reikėtų apsilankyti šioje ugdymo įstaigoje ir pasidomėti, kaip ten viskas vyksta, kaip vaikai gyvena.
Privatus – geresnis?
Darželį tėvai renkasi pagal keletą sąlygų: kaip toli nuo namų, kiek kainuoja ir panašiai. Ir jei finansinės galimybės leidžia, galvoja apie privatų. Prieš apsisprendžiant, kaip pataria specialistai, reikėtų nepamiršti, kad privačiose įstaigose nemažai mokama už maistą (pvz., antį su obuoliais, košę su razinomis, žuvį grietinėlės padaže), gražias patalpas, plaukymo baseiną, ekskursijas į kitus miestus. Tačiau juk kur kas svarbiau, kokie pedagogai dirba.
Pasidomėkite, kokie įspūdžiai tėvų, kurių atžalos jau lankė šį darželį. Apsilankykite įstaigoje ir sužinokite, kokie būreliai čia organizuojami, kiek dirbama su vaikais, kaip jie lavinami, kiek dirba auklėtojų, koks jų išsilavinimas. Ilgainiui tėvai supranta, kad svarbiausia ne sienos, interjeras, o bendravimas su vaiku.
Teisinga taktika
Užsukite į darželį, kol vaikas nepradėjo jo lankyti: pasisukinėkite kieme, pabūkite su vaikais, kad apsiprastų. Pačią pirmą dieną nepalikite vieno. Ir nesakykite: „Nuvesiu tave į darželį“, geriau: „Eisime į svečius, pažiūrėsime, kaip vaikai darželyje gyvena.“
Paimkite mėgstamą žaislą. Mamai siūloma grupėje su mažyliu pabūti savaitę kitą. Be galo svarbu, kaip ji reaguoja į padėtį. Jei palikdama darželyje vaikutį sakys: „Vargeli mano, pakentėk, greit ateisiu“, mažylis tikrai apsipils ašaromis ir nenorės likti. Tad verčiau mažylį padrąsinti, sudominti: „Pabūk grupėje, čia išmoksi tiek įdomių dalykų, paskui ir mane išmokysi, gerai?“ Arba: „Darželyje tavęs laukia daug draugų ir žaislų.“
Formuokite gerą nuostatą. Prieš patikėdami savo brangenybę auklėtojai, papasakokite, koks jis, kokios gerosios savybės, kada pasireiškia blogosios, neslėpkite, kas jį gali įžeisti. Visada pasidomėkite, kaip jūsų vaikui sekasi, kaip keičiasi jo elgesys, kokių sunkumų patiria, kartu aiškinkitės priežastis.
Apsipranta per pusmetį
Rytinės ašaros darželyje – įprasta mažylio reakcija. Juk jis supranta, kad netenka mamos. Ir dar nesuvokia, kad tai laikina. Antra vertus, ašaromis jis protestuoja. Kiek laiko vaikas pratinsis prie lopšelio ar darželio, sunku pasakyti. Vienas jau pačią pirmą dieną darželyje pasijunta it namuose. Kitas gali paverkšlenti dvi savaites, mėnesį, net tris.
Kartais į svetimą aplinką patekęs mažylis iki pusmečio nekalba. Ir tai nebūtinai rodo, kad jam blogai. Jis tiesiog užima stebėtojo poziciją, o kai atsiras poreikis, pradės ir kalbėti. Tačiau jei puikiai lankęs darželį vieną dieną vaikas pareiškė daugiau neisiąs, rytais pradėjo ašaroti, pasidarė uždaras ar prašo anksčiau ateiti, reikėtų susidomėti, kas nutiko. Ir visada vakare vaiką pasiimkite laiku. Pavėluoti valandą dvi jums nieko nereiškia, o mažyliui tai didžiulis stresas. Ir kaip tik dėl to vaikas gali pradėti protestuoti prieš darželį.
Kada į darželį?
Vieneri metukai
Nors ir kaip nesinori, kartais tam tikros gyvenimo aplinkybės verčia tėvus į lopšelį atnešti vos metukų pyplius. Pedagogai padėties nedramatizuoja ir pabrėžia gerąsias savybes: mažylis greičiau subręsta, anksčiau išmoksta prašytis ant puodo, pavalgyti, apsirengti, atsisako čiulptuko.
Dveji metukai
Dvejų metukų vaikas, jei gerai kalba, nebijo svetimų žmonių, jam kiekvienas savas, darželyje jausis puikiai. Yra daug pavyzdžių, kai dvimetinukas lanko lopšelį be jokio streso, ašarų. Tačiau jei pastebėjote, kad mažylis išgyvena, pasidarė nervingas, ašaroja, prastai jaučiasi, nevalgo, reikėtų sunerimti ir, pasikonsultavus su auklėtoja, bandyti išsiaiškinti, kas galėjo nutikti.
Treji metukai
Trejų metų vaikui jau pats metas į darželį. Ypač jei namuose auga vienas. Ir jei vaikas uždaras, baikštus, tai dar nereiškia, kad darželyje pražus. Galbūt pakeitęs aplinką ir pats pasikeis. Antai Škotijoje trejų metų vaikai jau privalo eiti į darželį.
Mamos patirtis
Jovita, 36 m. vadybininkė, 4 m. Karolio ir 1 m. Domanto mama:
„Manau, geriausia į darželį pradėti vesti trimetuką. Tuomet jis jau būna gana savarankiškas: pats valgo, moka naudotis tualetu, bent jau iš dalies moka apsirengti. Be to, jau gerai kalba ir visuomet gali pasiguosti, jei kas nesiseka, ar pasiskųsti, jei kas skriaudžia darželyje.
Karoliukas pradėjo lankyti darželį, kai buvo trejų ir 5 mėn. Pradėjo eiti rugsėjį, kai jau buvo visiškai suformuotos grupės, nebesikeitė vaikai bei auklėtojos, kaip būna vasarą. Pirmą dieną buvome abu kartu tik iki pietų. Susipažinome su auklėtoja, vaikais, grupe.
Jau antrą dieną Karoliuką turėjau palikti vieną. Pasak auklėtojos, kuo anksčiau vaikai lieka be mamos, tuo greičiau pripranta. Ir tam pritariu, nes kol mama šalia, vaikas tik aplink ją ir sukasi, neišleidžia iš akiračio, nenori benrauti su bendraamžiais.
Žinoma, iš pradžių savaitę išsiskiriant buvo ašarų, abiem buvo sunku... Tačiau visada su sūneliu atsisveikindavau, pasakydavau, kad mamytė truputį padirbs ir labai greitai grįš jo. Paaiškindavau, kad jis su vaikučiais padarys kokį darbelį (pieš, klijuos, lankstys), paskui eis į salę (padainuos, pašoks), vėliau į lauką, o tada jau ir pietūs. O po pietų ir mamytė ateis.
Manau, mamos, slapčia pabėgdamos, daro didelę klaidą. Tuomet vaikas bijo, kad mama gali daugiau neateiti, jis nesijaučia saugus. Karoliukas darželyje priprato labai greitai. Gal padėjo ir tai, kad vaikas ypač lengvai bendraujantis, pats kviečia bendraamžius žaisti. Juk ir į darželį pradėjome vesti dėl to, kad reikia bendrauti su vaikais, veiklos. Karolis darželyje būna iki pietų, mat augindama namie mažąjį noriu daugiau dėmesio skirti ir vyresnėliui. Antrą vaikutį planuojame leisti į darželį ne anksčiau kaip nuo trejų metų.“
Naujausiame „Tavo vaiko“ numeryje skaitykite:
Primaitinimo ABC
,,Raguota” vaikystė
Tikra istorija apie keturiolikos metų mamą
Šeimos patirtis: „Mano kūdikis buvo miręs“
Nauja Violetos ir Viliaus Tarasovų meilė – mažoji Gabrielė
