Du metai su pirmu vaikučiu, dar du su antru ir tik tada atgal į darbą. Man patinka būti namie, džiaugtis dukra ir net negalvojau apie darbą.
Bet šiandieninis skambutis išmušė iš vėžių - karjeros galimybės, pinigėliai ir sekančiom dekretinėm didesnė pašalpa vilioja.
O kaip tokį mažą vaikutį palikt kitiem, kai man pavydu net jei močiutė laiko ją ant rankų? Kas ją užmigdys darželyje? Ji mėgsta miegot du kartus. O jei palikt auklei? Ar jos neskriaus? Kaip formuosis vaiko gyvenimas? Ar tai nebus didelė trauma? Ji absoliuti mamyčiukė. Širdį spaudžia, o apsispręst turiu tik savaitėlę...
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Jūsų klausimas iš ties labai gražiai iliustruoja, kaip lengva patikrinti mūsų pasirinkimus. Pati labai mėgstu tokias situacijas savo gyvenime. Jos nuostabiai parodo, kas man yra svarbu, o kas svarbiausia. Neretai mūsų deklaruojamos vertybės gali būti patikrintos tik tuomet, kai turime galimybę rinktis atsisakyti kažko kito, ne mažiau vertingo. Sakyti, jog pirmoje vietoje yra šeima yra viena, rinktis ją kasdienybėje kaip pirmą – jau kas kita...
Jūsų išsakytoje situacijoje aš įžvelgiu dvi temas. Pirmoji, kaip jau užsiminiau, apie pasirinkimą to, kas jums išties yra vertinga.
Kuomet kalbėjote sau ir kitiems, jog buvimas namuose su vaikais jums yra svarbus, matote jame prasmę ir vertę savo vaikams neturėjote realių pasiūlymų, kaip kokių išbandymų, kurie patikrintų kiek galite atsisakyti, kad tai, kuo jūs tikite, šiuo atveju motinystės išgyvenimu, taptų realybe. Šiuo metu jūs turite labai aiškiai rinktis tarp to, kas jums yra vertinga ir vertingiausia.
Žinoma, kad bet koks pasirinkimas nebus vien teigiamas arba vien neigiamas. Jūsų mergaitė išgyvens tiek vieną, tiek kitą jūsų sprendimą. Neabejotinai rasite daugybę darbų ir autorių tyrimų, kurie nupasakotų vaiko atsiskyrimo sunkumus nuo artimų žmonių ankstyvajame amžiuje. Visgi dalis vaikų auga lopšeliuose.
Kita vertus, buvimas namuose irgi pats savaime neužtikrina pilnaverčio vaiko vystymosi ir visiškos apsaugos nuo galimų sunkių išgyvenimų. Apie tai, kaip jūsų pasirinkimas veiks vaiką, labai sunku pasakyti. Nes stipriausiai tai bus susiję su tuo, kaip jūs išgyvensite tą pasirinkimą ir kiek svorio dėl jo teks jūsų dukrelei.
Taigi pirmiausia renkantis atskaitos taškas turėtumėte būti jūs. Ir minčių kryptis turėtų būti ne apie tai, kas geriausia jūsų vaikui, o kas geriausia jums. Kuris pasirinkimas jums suteiks ramybę.
Būtent šis kriterijus – ramybės kriterijus, yra vienas iš ženklų, jog pasirinkote teisingai pagal savo nuostatas. Jūsų atveju bet kuris pasirinkimas bus susijęs su kažko atsisakymu. Taigi ko atsisakyti jums yra ramiau?
Čia galima pereiti prie antros temos: auka. Kaip jau minėjau, yra be galo svarbu remtis savimi, o ne vaiku, kad nepakliūtumėte į aukos pinkles. Jei nuspręsite likti su mergaite, atsisakydama didesnio užmokesčio, pripažinimo, savirealizacijos galimybės, nepamirškite, jog tai padarėte dėl savęs. Kitu atveju gali atsirasti gailestis sau, noras, kad vaikas įvertintų tai, jog buvote su juo.
Jei liks jausmas, jog atsisakėte savęs dėl vaikų, vaikams jokiu būdu nereikia to. Tai gali užkrauti jiems naštą, kuri taps kalte ne tik vaikystėje, bet ir suaugus.
Taigi turite nuostabią progą pasižiūrėti, kas jums pačiai yra gera ir kokia padėtis, ko netekimas jums suteiks ramybę, o kuri ne.
Dar vienas nuostabus žingsnis yra pasitarimas su savo sutuoktiniu. Visgi jūsų likimas namuose ar išėjimas į darbą yra ne tik jūsų, kaip asmens, bet ir šeimos klausimas. Tai nereiškia, jog sutuoktinis turi lemiamą balsą, tačiau šioje vietoje be galo svarbi galimybė išsakyti, o kaip jis jausis dėl vienokio ar kitokio jūsų sprendimo.
Vaida
