Visi matėme, kaip auklėjimo pastangos kartais atsisuka prieš mus pačius, ir, žinoma, kai kada verta tiesiog nusileisti (dar nei vienas vaikas nebuvo išmestas iš darželio, kad neišsivalė dantų). Tačiau bent jau kartais jums reikia įrodyti, kad esate tėvai. Taigi išmokite, kaip išvengti įprasčiausių auklėjimo klaidų.

Pirmoji klaida. Melas

„Mano dvejų metų dukra Ana ginčijasi kiekvieną kartą, kai pirmadienį einame į auklės namus“, - sako mama. Kartą ryte, kai Ana vėl atsisakė išlipti iš automobilio, mama parodė ranka į artimiausią namą ir pasakė dukrai, kad tai darželis, prižiūrimas urvinio žmogaus, kurio Ana labai bijojo.

„Pasakiau jai, kad ji gali pasirinkti: eiti pas auklę arba pas urvinį žmogų“. Misija pavyko - Ana nurūko pas auklę. Po savaitės auklė atsitiktinai paklausė manęs, ar ji žinojo apie darželį kaimynystėje, nes Ana negalėjo liautis apie jį kalbėjusi.

„Man buvo gėda aiškinti, ir dabar Ana mano, kad visuose darželiuose karaliauja urviniai žmonės“, - sako mama. „Jei man kada reikės siųsti dukrą į darželį, būsiu įkliuvusi į tikrai didelę bėdą.“

Geresnis būdas. Mažas nekaltas melas tikrai vilioja. Kartais galima išsisukti ir neįkliuvus. Dar kita mama naudojosi tuo, kad jos mažylis bijojo vietinio klouno, pravarde Macaroni. Kai tik vaikas neklausydavo, mama pasakydavo: „Gal reikėtų pakviesti Macaroni?“ ir tuomet mažylis akimirksniu tapdavo paklusnus. Tačiau tokia taktika gali atsigręžti ir prieš jus, taigi geriau būti sąžiningam, sako Bonnie Maslin, knygos „Picking Your Battles“ autorė. Minėtos mergaitės mama galėjo tiesiog pasakyti: „Žinau, kad kartais tu nenori eiti pas auklę. Kartais ir aš nenoriu eiti į darbą“. Atjauta būtų padėjusi tiek mamai, tiek dukrai.

Antroji klaida. Grasinimų nevykdymas

Norite užsitikrinti, kad vaikai niekada daugiau jūsų neklausytų? Grasinkite, bet nevykdykite savo grasinimų. Neseniai su dukra Elada nuėjome į svečius pas draugus, ir ten maža mergaitė vis atiminėjo Elados pasiimtus žaisliukus. Jos mama sakydavo: „Atiduok juos Eladai arba aš atimsiu“ ir tuomet toliau kalbėdavosi su manimi. Žinoma, vos tik Elada pasiimdavo kitą žaisliuką, mažoji mergaitė norėdavo ir jo.

Geresnis būdas. Nieko malonaus būti pabaisa, tačiau jei vaikas neklauso, turi būti ir pasekmės.

„Nuolatinis kartojimas: „Jei nesiliausi mėtyti smėlio, paliksime žaidimų aikštelę“ nesustabdys blogo elgesio“, - sako Bridget Barnes, „Common Sense Parenting for Toddlers and Preschoolers“ bendraautorė. „Jūsų vaikas tegirdi: „galiu tai padaryti dar kelis kartus, kol mama privers mane liautis“.

Vietoje to įspėkite vaiką, ir tuomet, jei jis vėl kartoja netinkamą veiksmą, pritaikykite bausmę. Kitą kartą pravers švelnus priminimas: „Prisimeni, kaip mes turėjome palikti žaidimų aikštelę, kai tu mėteisi smėliu? Tikiuosi, šiandien to nebus“.

Trečioji klaida. Nesusitarimas su partneriu

Kai Polly su vyru Jimu ir dviem vaikais, Zoe ir Miles, išeina pasivaikščioti į miestą, tėvai jiems pasako, kad jei gerai elgsis, gaus skanėstą. „Deja, mano vyras visuomet jiems nusileidžia ir perka skanėstą, net jei jie neklausė“, - sako Polly.

Geresnis būdas. Net jei Jimas nenori sumenkinti Polly pastangų, iš šalies atrodo būtent taip. Jei būsite vieningi su partneriu, ne tik padėsite vaikams gerai elgtis, bet ir nesijausite visąlaik lyg tas „blogasis policininkas“.

„Jei judu su vyru nesutariate dėl bausmės pobūdžio, nieko tokio - kol už tuos pačius veiksmus galioja tam tikros pasekmės“, - sako Nancy Schulman, knygos „Practical Wisdom for Parents: Demistifying the Preschool Years“ bendraautorė. Kai vaikai negirdi, aptarkite taisykles su partneriu ir nusistatykite bendrą tvarką.

Ketvirtoji klaida. Per dažnas papirkinėjimas

„Mano dvejų metų dukra Isabelle niekada nebuvo labai valgi“, - sako Liz Samuel. „Taigi kartą pasiūliau jai šokolado gabaliuką, jei ji suvalgys priešpiečius.“ Atpildas suveikė puikiai: Isabelle suvalgė savo vištieną ir bulvytes, tačiau tuomet vakarienės metu paprašė kito skanėsto. „Dabar, kai tik jos prašau valgyti, ji paprašo arba šokolado, arba ledinuko“, - skundžiasi mama. „Be to, ji suvalgo tik vieną bulvę ir jau tikisi skanėsto.“

Geresnis būdas. Kartais papirkinėjimas yra labai geras dalykas, ypač jei reikia ramiai pereiti per parduotuvę ar pažiūrėti naują serialo dalį. Tačiau ekspertai tvirtina, kad geriau diegti gero elgesio taisykles.

„Taigi užuot sakę: „Jei gerai elgsiesi pas močiutę, nupirksiu tau žaisliuką“, pabandykite „didžiuojuosi tavimi, kad taip gražiai elgeisi pas močiutę vakarienės metu“, - pataria Maslin. Ir nenuvertinkite nusivylimo galios.

„Jei pasakysite, kad esate labai nusiminę, kad vaikas sulaužė jūsų dovaną, vaikas pasijus tikrai blogai“, - sako Maslin. „Galbūt tuo momentu pasijusite siaubinga mama, tačiau iš tikro padėsite vaikui mokytis atsakomybės.

Penktoji taisyklė. Savo pačių taisyklių nesilaikymas

Kai Anne dvimetis sūnus Brandonas neklauso - ima mamos automobilio raktus arba ištraukia knygas iš lentynos, mama jam suduoda per ranką ir griežtu balsu pasako: „Negalima!“ „Tai veikė puikiai“, - sako ji, „kol jo darželio auklėtoja pamatė, kad jis suduoda per rankas kitam vaikui, kuris paima jo žaisliuką“. Wear suvokė, kad negali sakyti vaikui, jog jis elgiasi blogai, nes juk jiedu su vyru darė tą patį. Tuomet jie suvokė, kad reikia pakeisti bausmės pobūdį.

Geresnis būdas. Vaikai ne tik puikiai mėgdžioja mūsų elgesį, bet ir prikiša mums mūsų klaidas, kaip teko įsitikinti Suzi Dougherty. Jos dvimetis sūnus Willas žino, kad mėtyti žaislus po namus negalima.

„Tačiau vieną kartą mano vyras Chrisas numetė šuns žaislą į kitą kambarį, tiesiog kad nesimaišytų po kojomis. Willas išsyk pareikalavo jį nubausti! Nuo tada esame atsargesni ir laikomės savo pačių taisyklių“, - sako ji. „Tačiau gera žinia ta, kad įsitikinome, jog žaislų nemėtymo taisyklė išties įsiminta!“

Šeštoji klaida. Kantrybės praradimas

Rūpinimasis aktyviu vaiku reikalauja itin daug kantrybės. Tačiau būna dienų, kai Gabrielle Howe, besirūpindama savo dvimete Thea, tiesiog praranda kantrybę. „Vieną itin sunkią dieną nebeištvėrusi užrikau ant Theos“, - prisipažįsta ši mama. - „Tuomet ji pabandė mane nusiųsti į mano kambarį!“

Geresnis būdas. Pertraukos reikalingos ne tik vaikams - jų reikia ir suaugusiesiems. „Leiskite sau nueiti šalin“, - sako Schulman.

„Giliai įkvėpkite, suskaičiuokite iki dešimt, tuomet galėsite susitvarkyti ir su vaiku“. Galite nueiti į kitą kambarį, jei tikrai žinote, kad vaikas tuo metu saugus. „Jei negalite palikti vaiko vieno, tuomet abu turėtumėte nueiti į kitą kambarį“, - priduria ji.

„Aplinkos pakeitimas padės abiem“. Jei vyras ar artimieji yra šalia, paprašykite jų pagalbos. Ir prisiminkite, kad vaikai meistriškai žino, kaip jus išerzinti, taigi reikia neleisti, kad situacija įsisiūbuotų.

Septintoji klaida. Per ilgas laiko tarpas

Neseniai kartu su dvimete dukra Ella užstrigome kamštyje. Ji ėmė irzti, bandė atsegti kėdutės diržus ir išsiropšti. Susierzinusi dėl lėto judėjimo ir dukros neklausymo pasakiau jai, kad jei ji nesiliaus atseginėti diržų, nebus pasakos prieš miegą - paprastai tai suveikia puikiai, kai dukra nenori persirengti ir išsivalyti dantų nakčiai. Tačiau deja, tą kartą iki miego dar buvo likę daug laiko, ir šis grasinimas buvo beprasmis. Ella nesiliovė žaidusi su diržu ir po kelių valandų priminti jai, kad ji negaus savo pasakos, buvo beprasmiška.

Geresnis būdas. „Vaikai neprisimena, ką jie padarė blogai, praėjus valandai po fakto, ką jau kalbėti apie kitą dieną“, - sako Barnes. „Todėl pasekmės dėl blogo elgesio turi būti iškart. Jei vaikas sudavė draugui žaisliuku, neatšaukite rytojaus pasivaikščiojimo - tiesiog atimkite žaisliuką.“

Aštuntoji klaida. Ilgi aiškinimai

Mano vyras linkęs leistis į ilgus aiškinimus Ellai, kad, pavyzdžiui, eiti miegoti yra gerai, nes kitą rytą ji bus pasiilsėjusi, ir panašiai. Ir nors tai atrodytų patraukli idėja, realybėje ji nieko verta.

Geresnis būdas. „Vaikai nėra maži suaugusieji“, - sako Barnes. „Ilgi aiškinimai ar instrukcijos ateina ir išeina iš galvos.“ Jei pasakysite „prieš vakarienę - jokių sausainių“, to užteks.

Praleiskite paskaitą apie tai, kaip saldainiai ir sausainiai mažina apetitą. Savo aiškinimus pritaikykite vaiko amžiui. „Vienas tėvas visuomet sakydavo sūnui, kad šis nustotų niurzgėti. Tuomet vieną dieną sūnus paklausė tėvo, ką reiškia žodis „niurzgėti“, - sako Barnes. Vartoti tokius žodžius galima, tik paaiškinkite jų prasmę.

Kaip sugrįžti į doros kelią

Pagrasinote vaikui, bet grasinimo neįvykdėte. Arba užrikote ant vaiko - nes jis rėkė ant jūsų. Štai kaip galite ištaisyti savo klaidas, pataria Nancy Schulman.

Pamirškite tai. „Visi mes darome klaidų“, - sako Schulman.

Neplakite taip smarkiai savęs. Tiesiog pasakykite, kad padarėte tai, ko neturėjote, ir pasiūlykite nuo šiol laikytis visų taisyklių.

Skubėkite lėtai. Net jei norite taikyti visas taisykles iškart, pasirinkite vieną ar dvi svarbiausias ir pradėkite nuo jų. Dvidešimt naujų taisyklių vaikui - per daug.

Leiskitės į kompromisus. Tarkime, kasryt jūsų vaikas kelia sceną dėl to, ką valgyti pusryčiams. Užuot kovęsi dėl to kas rytą, pasiūlykite vaikui du pasirinkimus, pavyzdžiui, dribsnius arba kiaušinius, kad jis galėtų jaustis, jog sprendimas bus jo.

Skirkite tam laiko. Blogam elgesiui ištaisyti reikia laiko. Jei būsite nuoseklus, anksčiau ar vėliau vaikai į tai sureaguos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)