Lietuvos mokinių sveikata nepasižymi puikiais sveikatos rodikliais. Kasmet daugėja mokinių, kuriems nustatoma regos, virškinimo trakto, judamojo aparato sutrikimų. To priežastis - mažas fizinis aktyvumas, mokyklose pažeidžiamos mikroklimato sąlygos, dideli psichologiniai krūviai, sunkios kuprinės.
Vaikų laikysenos, nugaros skausmai yra nulemti tiek vidinių (žmogaus fiziologijos - nugaros raumenų, raiščių tonusas, ištvermė, treniruotumas,), tiek išorinių (vaikų ūgiui nepritaikyti mokykliniai stalai bei kėdės, sunkūs nešuliai) veiksnių. Sunkios kuprinės – vienas iš predisponuojančių veiksnių jauno organizmo laikysenos sutrikimams vystytis. Pernelyg sunki ar netinkamai nešiojama kuprinė daro įtaką kaklo, pečių, nugaros skausmams, apsunkina kvėpavimą.
Dėl per didelio kuprinės svorio gali susiformuoti netaisyklinga laikysena ir sunkesni skeleto-raumenų sutrikimai. Esant netaisyklingai laikysenai, ypač krūtinės ląstos ir stuburo deformacijoms, vidaus organai suspaudžiami, jų veikla apsunkinama, išsivysto įvairūs negalavimai. Ryškiausi pakitimai įvyksta tik jaunesniame mokykliniame amžiuje (7-10 metų), nes šiame amžiaus tarpsnyje stuburas dar tebėra nesukaulėjęs, lankstus, o nugaros raumenys silpni, greitai pavargsta.
Esant netaisyklingai laikysenai ar nedidelio laipsnio stuburo iškrypimui žmogus gali niekuo nesiskųsti, o susidariusios deformacijos net nepastebėti, todėl tėvai turi žinoti, kad profilaktinė sveikatos patikra yra būtina, tam kad užkirstų kelią sveikatos negalavimams.
Netaisyklinga laikysena gali būti traktuojama kaip liga, spartaus augimo pasekmė ar kitų stuburo ligų (skoliozės ir kt.) simptomas.
Eksperimentinio tyrimo metu, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai, 2010 metų spalio – lapkričio mėnesiais, pasvėrė 444 pradinukų kuprines, penkiose, atsitiktine tvarka parinktose, Kauno miesto ugdymo įstaigose. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad maždaug tiek pat kaip ir pernai – apie 40 proc. mokinių kuprinių svoris viršijo rekomenduojamą (10 proc. kūno masės) (1 pav.) . Viršijamo svorio vidurkis siekė 800 – 1000 gramų.
Analizuojant rezultatus tarp berniukų ir mergaičių, pastebėta, jog daugiau mergaičių nei berniukų į mokyklą ateina su kur kas sunkesniu nešuliu, nei kad rekomenduojama (2 pav.). Vidutinis viršytas (rekomenduojamo) svoris berniukų tarpe siekė per 800 gramų, o mergaičių – net 960 gramų.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, daugiausiai sunkių kuprinių neša trečių klasių mokiniai (3 pav.). Mažiausiai viršijančių svorį kuprinių turėjo patys mažiausieji – pirmokai.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras supažindino vaikus ir mokinius su racionalia kuprinės turinio sudėtimi, vaikai pamokyti kaip taisyklingai nešioti turimus krepšius, kaip paskirstyti savaitinius knygų „srautus“ taip, kad kuprinė kas dieną būtų ne per sunki (pvz: atliktų namų darbų knygas palikti mokykloje, į mokyklą neštis tik reikalingus daiktus ir pan.).
Nemažai mokinių, ypač jaunesniųjų klasių, stengiasi būti stropūs, nieko nepamiršti ir kuprinėje nešiojasi daug nebūtinų daiktų: visos savaitės pamokų vadovėlius, kitas mokymosi priemones, net žaislus. Čia reikėtų tėvelių paraginimo vaikams nešiotis tik tą dieną būtinas mokymosi priemones.
Pirmųjų, antrųjų klasių mokinukams mokytojai neturėtų užduoti namų darbų ir nereikėtų nešiotis vadovėlių į namus. Bet neretas moksleivis – naujokas, tik pradėjęs kaupti mokymosi patirtį, stokoja susikaupimo, atidumo, nespėja visko išmokti mokykloje. Jam reikia padirbėti ir namuose tėvelių padedamam. Tokiems tikrai praverstų antrasis vadovėlių komplektas namuose.
Pati mokyklinė kuprinė turėtų būti parinkta tinkamai: kuprinės forma turi būti ergonomiška bei atitinkanti fiziologinę vaiko stuburo formą. Diržų ilgis turi reguliuotis, nes skirtingu metų laiku vaikas vilki ne vienodo storio drabužiais. Tuščia pradinuko kuprinė turėtų sverti ne daugiau kaip 700 g, o vyresniųjų klasių moksleivių – ne daugiau kaip 1000 g.
Mokyklinė kuprinė su knygomis ir kitomis mokyklinėmis priemonėmis turi sverti ne daugiau nei 10 proc. vaiko svorio.
