Konsultuoja pediatrė Virginija Lukšienė.

Kiekvienam – savas laikas

Prieš gerus trisdešimt metų vokiečių gydytojai prie puoduko patardavo pratinti vos trijų mėnesiukų kūdikėlius. Siūlydavo laikyti mažylį nuogu užpakaliuku virš jo ir laukti, kol pasišlapins. Dabar tokių patarimų nesulauksite. Vaikelis savo kūnu pradeda domėtis maždaug vienų metų, kūno poreikius ima suprasti pusantrų dvejų metų, o kontroliuoti šlapinimosi ir tuštinimosi refleksus įgunda iki trejų.

Bet kiekvienas vaikutis yra savitas, raida gali skirtis. Taigi ir metas, kada vaikelis pradeda gyventi be sauskelnių ar vystyklų, priklauso nuo kiekvieno. Vienas jau šešių septynių mėnesių sėdasi ant puoduko, o kitą ir iki trejų metų šis daiktas gąsdina.

Pirmiausia – „rimti“ reikaliukai

Kai kūdikis pradeda ragauti pirmų košyčių, jau galima pradėti puoduko ritualus, nes vaikelis rečiau tuštinasi. Tačiau jei šešių mėnesių kūdikis dar tvirtai nesėdi, geriau mėnesiuką palūkėti.

Pirmiausia imkitės ne šlapinimosi, o tuštinimosi reikalų. Tai daug paprasčiau, nes ruošdamasis sunkesniam „darbukui“ ar jau po jo kūdikis siunčia daugiau signalų: tampa nepatenkintas, muistosi, stena. Vos tai pastebėjusi galite nunešti ant puoduko.

Jei kūdikio siunčiamus signalus perprasti sekasi sunkiau, stebėkite, kokiu metu dažniausiai tuštinasi. Ne viena mama sako, kad jos vaikelis „rimtus“ reikalus tvarko tiksliai, kaip laikrodukas, beveik tą pačią valandą. Tuo metu pasodina ant puoduko ir sulaukia rezultato.

„Nepatartina ant puoduko užtrukti ilgiau nei dešimt minučių, su vaikučiu žaisti ar skaityti pasakėles“,– įspėja pediatrė V.Lukšienė. Mažylį, kuriam pavyko padaryti į puoduką, pagirkite.

Pasak pediatrės, nuo vienuolikto mėnesio retas kūdikis prieštarauja sodinamas ant puoduko, tad nuo šio laiko galima pratinti dažniau. Kol susiformuos refleksas ir pats galės pasiprašyti ant puoduko, žmogutį ant puoduko sodinkite ką tik pabudusį, prieš valgį ir jau pasisotinusį.

Vandens čiaupo atsukti, kaip siūlo močiutės, nereikia. Nebent pataria vaiko sveikatą stebintis gydytojas, nes mažylis serga šlapimo takų uždegimu ar vulvitu.

Koks puodukas tinkamiausias?

Puodukas turėtų būti nešaltas ir plačiu pagrindu, kad neslystų. Jautresniam kūdikiui galbūt patiktų toks, į kurį pasišlapinus užgroja muzikytė. Svarbiausia, kad būtų švarus, kiekvieną kartą puoduką reikia išplauti.

Kai kurios mamos, jei į svečius ar atostogauti vyksta kartu su vaikučiu, vežasi ir naktipuodį. Vienos tai daro dėl higienos, kitos – dėl psichologinių priežasčių, mat pyplys atsisako sėsti ant svetimo. Į krepšį patogiau įsimesti specialų dangtį, dedamą ant įprasto klozeto. Kai kurie vaikučiai ant puoduko net ir nesėda, mieliau renkasi suaugusiųjų klozetą.

„Šlapios“ nelaimės

Nors mažylis jau atsisveikino su sauskelnėmis, kelnytės ar paklodė vis dar gali sušlapti net iki ketverių metų. Taip atsitinka kas dešimtam. Ne kasdien, tik retsykiais. „Būna, kad „šlapios“ bėdelės baigiasi tik apie dvyliktus gyvenimo metus. Prireikia didžiulės tėvelių kantrybės, o kartais ir gydytojo pagalbos, nes stinga hormono vazopresino, kuris neleidžia išsiskirti šlapimui, yra anatominių ypatybių (įskilas stuburas ar kt.)“, – sako pediatrė V.Lukšienė.

Vis dėlto dažniausios psichologinės priežastys: triukšminga, netinkama aplinka (tualete šalta ar tamsu). Mažylis jaučiasi nejaukiai, bijo, todėl kelionę „pas nykštukus“ atideda ir… prisišlapina. „Nelaimė“ gali ištikti išvažiavus atostogų ar pasikeitus įprastai aplinkai, sutrikus dienos režimui, gimus broliukui, pradėjus lankyti darželį arba dėl to, kad mažylis per ilgai žiūrėjo baisius filmukus ir sapnuoja košmarus.

Jei taip nutiktų ir jūsų vaikui, nebarkite, nes kaltas ne jis, o netinkama aplinka ar sveikatos bėdos. Jei bus baramas, gali tyčia nesiprašyti į tualetą. Tai savitas kerštas, protestas.

Baimė tuštintis

Tuštintis dažniau bijo vaikučiai, kurių viduriukai linkę užkietėti. Jų išangė labai jautri, atsiranda įtrūkių ir kiekvieną kartą besituštinančiam skauda. Todėl mažylis bijo stangintis ir „kietą reikalą“ sulaiko. Mama pirmiausia turėtų stengtis, kad vaikas valgytų daugiau daržovių (virtų burokėlių, troškintų morkų), riboti miltinius patiekalus, išvirti džiovintų slyvų kompotuko.

Tačiau kai kurios guodžiasi, kad vaikelio viduriukai neužkietėję, bet vis tiek vengia tuštintis į puoduką, nors juo naudojasi, kai nori pasišlapinti. Taip gali būti, jei kažkada lakstydamas nuogas nespėjo iki puoduko nubėgti, labai išsigando pamatęs „kakutį“.

Bijoti gali ir per vėlai prie puoduko pradėtas pratinti mažylis. Toks vaikutis jaučiasi saugesnis tuštindamasis į sauskelnes. Ir štai užsimanęs „kaku“ nusimauna kelnytes, bet mamos prašo užsegti sauskelnes.

Ką daryti?

Kantriai aiškinkite vaikučiui, kad visi – tėtis, mama, draugas ar tas, kuris vaikui yra didelis autoritetas, „kaku“ daro į tualetą. Išsivaduoti nuo bėdos galima ir piešiant. Kartu su vaiku nupieškite jį sėdintį ant puoduko, leiskite mažyliui pavaizduoti ir patį procesą. Vienas piešinys, žinoma, gali nepadėti, pieškite keletą dienų.

Puoduko ABC

Puoduką iš pradžių duokite kaip žaislą, kad mažylis susipažintų ir „susidraugautų“. Parodykite, kam jis naudojamas, pasodinkite ant jo lėlę ar meškiuką, parodykite paveiksliukus knygoje, kurioje pavaizduoti vaikai, sėdintys ant puoduko.

Dienomis, kai vaiką pratinate prie puoduko, užsekite sauskelnes–kelnaites (jas patogiau ir greičiau numauti).

Pasodinkite mažylį ant puoduko, kai matote, kad trypčioja, bando slėptis, arba nujaučiate, kad kaip tik šią akimirką gali šlapintis ar tuštintis.

Vis paklauskite vaiko, ar nereikia ant puoduko. Tai padės mažyliui geriau suprasti savo kūno signalus ir paskatins būti savarankišką.

Nesijaudinkite, jei naudojantis puoduku kas nors nutinka (išsipila puoduko turinys, mažylis „pasiusioja“ per kraštą ir pan.). Sutvarkykite ir vaiko nebarkite, nerodykite, kas esate nepatenkinti ar nusivylę. Tada jis nemanys, kad nesugeba, nesijaus kaltas, kad nepadaro to, ko prašo tėveliai. Barant „mokslai“ užtrunka ilgiau.

Pagirkite vaiką už pastangas. Jeigu jam puodukas dar neįdomus, palaukite ir po keleto dienų bandykite vėl.

Leiskite mažyliui kartais pavaikščioti be sauskelnių (nuogu užpakaliuku ar su kelnaitėmis). Pamatęs balutę ar pajutęs, kad kelnaitės sušlapo, geriau supras, kodėl reikia eiti ant puoduko.

Vaikučiui, kuris vis daugiau dienų išbūna sausas ir švarus, užmaukite apatines kelnaites, o sauskelnes sekite tik kai eina miegoti.

Naujame, gruodžio, žurnalo „Tavo vaikas“ numeryje, skaitykite:

„Neperspektyvaus“ genijaus išpažintis“
Garsiausias Lietuvos sportininkas Virgilijus Alekna prisipažįsta pagaliau subrendęs tėvystei

„Žindau, nors negimdžiau“
Meilė daro stebuklus – įmanoma žindyti ir įvaikintą mažylį!

„Noriu pats!“
Patarimai, kaip užauginti savarankišką vaiką.

„Vaiko dalybos“
Kam po skyrybų priklauso vaikas?

„Išrėkė“ bambytę
Bambos išvarža: ar tai pavojinga? Kaip gydyti?