Anot Lietuvos jaunimo centro specialistės Aurelijos Augūnienės, lyginant su pernai metais, šiemet stovyklų bus šiek tiek mažiau, tačiau katastrofiškai mažėja stacionarių stovyklų. „Pernai jų turėjome 35, šiemet veiks tik 29. Baigiasi panaudos sutartys gerose vietose ir jas išstumia verslininkai. Taip išnyko net trys stovyklos prie jūros, Kunigiškėse“, - pasakojo pašnekovė.
Specialistės teigimu, būtent stacionarių stovyklų poreikis yra didžiausias. Mat į jas gali patekti pavieniai vaikai. Tuo tarpu įvairios teminės stovyklos – geologų, geografų, kraštotyrininkų ar kitokios – rengiamos atitinkamus būrelius lankiusiems vaikams.
„Visiškam prašalaičiui į jas patekti sudėtinga, mat vadovai atsakomybę prisiima tik už savo būrelio vaikus. Pastarieji šiose programinėse stovyklose taip ir užauga“, - teigė A. Augūnienė.
Anot specialistės, vyresni moksleiviai pamėgę turistines stovyklas. Jos, beje, ir pigesnės. Taip pat populiarios skautų, sakaliukų, ateitininkų, jaunųjų ūkininkų stovyklos.
Kiekviena savivaldybė rengia ir dienos stovyklas, tačiau jos populiarios tik tarp pradinukų. Tokios stovyklos vyksta ir daugelyje mokyklų, tačiau nėra itin mėgstamos – mokyklos patalpos vaikams per mokslo metus būna pabodusios.
Nors stovyklų finansavimui Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 10 mln. litų, tėvams už vaikų poilsį tenka pakloti nemenkas pinigų sumas. Anot A. Augūnienės, pigiausios yra dieninės stovyklos – nuo 50 iki 150 litų, turistinės stovyklos kainuoja nuo 100 iki 300 litų, stacionarios – nuo 400 iki 600 litų.
Tačiau specialistė įsitikinusi, kad jei stacionarių stovyklų būtų bent trečdaliu daugiau, net ir tada visi kelialapiai būtų išgraibstyti.
„Dauguma jų – bendro pobūdžio, tik kai kurios turi savo pakraipą. Pavyzdžiui, „Atgaja“ netoli Vievio – daugiau meninės pakraipos, „Merkurijus“ Kauno rajone - norintiems išmokti vairuoti, „Gintaro“ poilsiavietė pritaikyta neįgaliesiems“, - pasakojo pašnekovė.
Tėvų galvos skausmas
Privačių įmonių rengiamos stovyklos – dar brangesnės. 5 dienos dieninėje stovykloje kainuoja apie 200-400 litų, tačiau ir jų siūlomos paslaugos įvairesnės – ekskursijos, baseinas, užsiėmimai sporto klubuose. 10 dienų stacionarios stovyklos kaina prasideda maždaug nuo 600 litų, užsienyje – dažniausiai nuo 1500 litų.
„Šiuo metu vietų turime jau ne į visas stovyklas. Netrukus užsipildys ir likusios“, - neabejojo „Kelionių akademijos“ vadybininkė Rasa. Bene greičiausiai išperkami kelialapiai į stovyklas 10-12 metų vaikams, ypač jeigu jos yra arčiau Vilniaus.
„Klientai klausia dėl stovyklų prie jūros, tačiau mes jų atsisakėme. Ten, kur sąlygos normalesnės, labai brangios patalpos, o senesni pastatai neatnaujinti“, - pasakojo vadybininkė.
Anot jos, populiarios ir karinės stovyklos, taip pat išgyvenimo stovyklos. Pastarosios ir šiek tiek pigesnės, nes gyvenama gamtoje. „Vis dėlto greičiausiai žmonės renkasi ne pagal kainą, o pagal tai, kas vyks stovykloje“, - įsitikinusi pašnekovė.
Tuo tarpu 4 vaikus auginanti vilnietė Matilda, dar prieš keletą ištyrinėjusi stovyklų rinką, daugelį jų vertina kritiškai. Anot jos, stovyklos neretai turi tik skambius pavadinimus, tačiau juose vykstantys renginiai – pritempti, laba vienodi ir nuobodūs. Tačiau vasaros be stovyklos ji taip pat neįsivaizduoja.
„Mums, tėvams, rasti aplinką, kurioje vaikas teisinga linkme būtų ugdomas ir vasarą, yra tikras džiaugsmas. Ir jei stovyklos magnetizmas neišgaruoja visus metus, tai šį tą reiškia“, - savo pasirinktą stovyklą „Atgaja“ gyrė pašnekovė.
Anot jos, natūralu, kad vaiko vasaros atostogos tėvams kelia papildomų rūpesčių. „Jei per mokslo metus vaikas po visų būrelių grįždavo tik pavakary, dabar jam tenka kažkur trintis. O kai jis trinasi, tuoj pat atsiranda kompanijų, kurių visų aš negaliu patikrinti. Todėl stovykla man – kaip saugumo garantas. Svarbiausia, kad vaikas ne tik bus „nuimtas“ nuo mano galvos, bet ir kažkuo praturtės“, - svarstė moteris.
Vilnietė apgailestavo, kad vasarą atostogų išeina ir visi būrelių vadovai. „Mano sūnus lankė modeliavimo būrelį. Nė neabejoju, kad jis lėktų į užsiėmimus ir vasarą, jei tokie būtų. Manau, jei vaikai turėtų kuo užsiimti, tuo mažiau reikėtų kalbėti apie smurtą ar kitas problemas“, - įsitikinusi Matilda.
Netinkami streotipai
Paramos centro vaikams vadovė Aušra Kurienė vasarą planuojantiems tėvams pirmiausiai pataria atsižvelgti į vaiko poreikius. „Per mokslo metus vaikai turi mažai malonumų – mokymosi krūvis yra didelis, po pamokų vyksta būreliai, o neretai dar ir papildomos pamokos su repetitoriais. Todėl vasarą vaikui būtina pailsėti“, - teigė pašnekovė.
Psichologė patarė neieškoti vaikams būtinai lavinančių ar mokomųjų stovyklų. Svarbiausia, kad jiems būtų smagu. Mat tėvai turėtų prisiminti, kad ne vien mokslai yra svarbu.
„Vaikui reikia ir daug kitokių dalykų – susidraugauti, patirti naujų įspūdžių, išbandyti kažką nauja, nebijoti likti vienam, miegoti kitoje lovoje. Jei tėvai mano, kad vaikui reikia sportuoti, o mokslo metais jis tam laiko neturėjo, galima jį užrašyti sportinės pakraipos stovyklą, tačiau svarbu nepersistengti – kad jis ten nepasijustų nevykėliu“, - teigė A. Kurienė.
Anot jos, tėvai neturėtų baimintis, kad vaikas, pasibaigus mokslo metams, nori tiesiog patinginiauti. Juk apie tą patį svajoja ir pervargę suaugusieji. „Tiesa, vaikai paprastai nori palakstyti, o nerasdami, kur save išlieti, atsiranda kompiuteryje arba kokiose nors nesaugiose grupėse. Tuomet tėvai iš tiesų turi dėl ko nerimauti. Todėl visada reikia ieškoti galimybių, kaip užimti vaiką – gal su kaimynais ar klasiokų tėvais kooperuotis.
Taip pat naudingi kūrybinio pobūdžio būreliai, tačiau reikia labai aiškiai žinoti, kas toje srityje nori lavintis – mama, kuri apgailestauja taip niekada ir nenulipdė vazos iš molio, ar vaikas“, - patarė pašnekovė.
Tuo tarpu paaugliams psichologė patartų surasti darbą. „99 proc. paauglių nori dirbti, todėl tėvai turėtų jiems padėti. Tai gali būti visai nesudėtingas darbas pas giminaičius ar pažįstamus – prižiūrėti vaikus, padėti dirbti darže. Gal vaikas daug neuždirbs, bet bus užimtas ir saugus. Nemanau, kad tai išnaudojimas ar kokio įstatymo pažeidimas, o tik abipusiai naudinga veikla. Nuobodulys paauglystėje – labai pavojingas veiksnys“, - įspėjo psichologė.
