Kiek maždaug užtrunka įvaikinimo procesas?

Paprastai dauguma šeimų nuo įrašymo į Lietuvos Respublikos piliečių, pageidaujančių įvaikinti, apskaitą įvaikina maždaug per metus. Ikiteisminė įvaikinimo procedūra tikrai nėra sunki ir ilga. Jos trukmę galima suskirstyti į du etapus – procedūrą, kol šeimos įrašomos į pageidaujančių įvaikinti apskaitą, ir paskui.

Per pirmą etapą tikrinama, ar šeimos pasirengusios įvaikinti vaiką. Tai užtrunka ne ilgiau kaip 7 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pateikti dokumentai. Atestuoti socialiniai darbuotojai atlieka būsimų įtėvių pradinį įvertinimą, organizuoja mokymus, susitinka su jais ir parengia išvadas, ar yra pasirengę įvaikinti vaiką.

Antras etapas labai priklauso nuo to, kokį vaikelį pagal amžių, lytį, sveikatą šeima nori įvaikinti. Jeigu šeima nori įvaikinti labai mažą ir jokių sveikatos bėdų neturintį, siūlymo gali tekti palaukti ilgiau.

Kuo skiriasi įvaikinimas nuo globos?

Įvaikinimas – tai procesas, per kurį be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę. Vadinasi, įvaikintas vaikas įgyja tokias pat teises ir pareigas kaip ir biologinis.

Vaiko laikinoji globa – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje, atstovavimas jo teisėms ir teisėtiems interesams bei jų gynimas mokymo, gydymo, teisėsaugos ir kitose įstaigose. Vaiko laikinosios globos tikslas – grąžinti jį biologiniams tėvams.

Vaiko nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir juos prižiūrėti, auklėti pavedama kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. 

Didžiausias įvaikinimo skirtumas nuo nuolatinės globos – įtėviai tampa tėvais pagal įstatymą ir šis sprendimas negali būti atšauktas. Įtėviams gali tik būti apribotos ar atimtos teisės į vaikus. Vaiko globa tęsiasi iki jo pilnametystės. Žinoma, ir paskui dažniausiai globėjų ir globotinių ryšiai nenutrūksta.

Buvę globotiniai lieka gyventi su globėjais, kol susiranda savo būstą, vėliau vieni kitus lanko, bendrauja. Teisiniu požiūriu šie santykiai tėra draugystė. Tuo tarpu įvaikinimas niekada nenutrūksta –įvaikintasis turi tokias pat juridines teises kaip ir biologinis vaikas, o įtėviai visą laiką tokie liks.

Viena globėjų pareigų yra palaikyti vaiko ryšį su biologine šeima, jei tai atitinka jo interesus. Tėvai gali matytis su jais, iš globėjo reikalauti informacijos apie savo atžalas, o susitvarkę buitį ir atsikratę priklausomybių susigrąžinti juos auginti. Tuo tarpu į įvaikintus vaikus biologiniai tėvai ar giminaičiai nebeturi jokių teisių ir susigrąžinti jų auginti nebegali.

Įvaikintam vaikui, nors jau buvo išmokėta išmoka gimusiam vaikui, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka (1430 Lt), o globėjams kas mėnesį mokama po 520 litų.

Kokie reikalavimai keliami šeimoms, norinčioms tapti globėjais ar įtėviais?

Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Amžius – nuo 18 m. iki 50 m. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Išimtį teismas daro atsižvelgdamas į vaiko interesus, vertindamas konkrečias bylos aplinkybes.

Šeiminė padėtis – susituokę. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vienišam asmeniui. Nėra nustatytos pajamos, kurias privalo turėti įtėviai, tačiau jos turi būti pakankamos išlaikyti save ir įvaikintą vaiką. Atestuoti socialiniai darbuotojai vertina, ar būsimi įtėviai turi tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kitaip nei ketinant globoti, būtinas konkretus patalpų dydis čia nenurodomas.

Globėju gali tapti asmuo sulaukęs 21 m. amžiaus. Jeigu ketina globoti artimą giminaitį, turi būti ne jaunesnis kaip 18 m. Jis turi būti išklausęs mokymus ir įvertintas teigiamai, kaip tinkamas globoti vaiką. Vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba) arba jos įgalioti socialiniai partneriai kreipiasi įstatymų nustatyta tvarka į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad ši išduotų pažymą apie asmenį, norintį tapti vaiko globėju ir apie kartu su juo gyvenančius asmenis: ar jie nėra teisti, nėra padarę administracinių teisės pažeidimų.

Taip pat tiriamos buities ir gyvenimo sąlygas – kiekvienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. m bendrojo naudingo ploto, o kai norima globoti skirtingų lyčių vaikus, nustatant jiems nuolatinę globą, turi būti sudarytos sąlygos gyventi atskiruose kambariuose. Nėra nustatytos pajamos, kurias turi turėti asmuo, norintis tapti vaiko globėju. Ar asmens pajamos pakankamos, norint globoti vaiką, kiekvienu atveju vertina atestuoti socialiniai darbuotojai.

Ar gali įsivaikinti ar globoti vaiką, pvz., vieniša moteris, ir kitas subtilybes, skaitykite naujausiame žurnalo „Tavo vaikas“ numeryje.