Pagrindinis priešas, atskiriantis silpnai girdintį naujagimį nuo viso kito pasaulio – laikas. Svarbiausia, reikia kuo greičiau patikrinti, ar mažylis neturi klausos problemų. Nuo to priklauso, kokį informacijos kiekį jis gaus per savo gyvenimą.

Ypač svarbu tai padaryti tiems, kurie turi daugiau nei vieną vaiką, kurių gimdymas nebuvo visiškai sklandus, ir jei patys tėvai turi klausos sutrikimų. Susimąstyti apie klausos sutrikimus reiktų, jei mažylis sirgo kiaulyte, meningitu, jei vaikas turi kalbos problemų.

Jei tėvai laiku nepastebės problemos, ant jų užgrius ištisa lavina naujų rūpesčių. Pavyzdžiui, toks mažylis gali būti konfliktiškas, prasčiau mokytis. Žinoma, tokioje situacijoje sunkiausia vaikui. Jis rizikuoja tapti pajuokos objektu, jausti bendraamžių patyčias. Atkreipdami šiandien dėmesį į savo mažylio klausą, jūs tiesiogiai rūpinatės jo vaikų klausa. Nes silpnai girdinčiojo šeima priversta garsiai klausytis muzikos, televizoriaus, „šaukiančio“ radijo. Tokiomis sąlygomis šių žmonių klausa gali taip susilpnėti, kad tokius per triukšmingus ardančius garsus jie ims laikyti norma.

Apleistos klausos problemos gali virsti sunkumais įsisavinant kalbą, o tai gali sutrikdyti ir mąstyseną. Tyrimai rodo, kad vaikams su pažeista klausa normalią žodinę kalbą išlavinti galima, jei sutrikimas diagnozuotas ir speciali pedagoginė pagalba pradėta teikti ankstyvajame amžiuje. Dėmesio: šiuolaikinės technologijos klausos sutrikimai gali nustatyti tik kūdikiui gimus ar jam esant kelių savaičių.

Kaip tėveliams pasitikrinti, ar vaikas girdi

Pastebėti, kad mažylis negirdi, gali būti labai sudėtinga. Vieni vaikai turi nedidelį, kiti - daug didesnį klausos sutrikimą, kurį galima pastebėti lengviau. Apžiūrint vos gimusius vaikus, kai kurie klausos defektai yra pastebimi iškart. Tačiau dažniausiai tai pastebima tada, kai nebesivysto vaiko kalba. Iki trijų mėnesių amžiaus mažylis jau turi sukti savo galvytę į kalbančios mamos pusę. Pusės metų žmogutis turi kreipti dėmesį į suaugusiųjų pokalbius, o ypač į emocinę jų pusę, t.y. į kalbančiojo intonaciją. Patikrinkite, ar vaikas nelieka abejingas triukšmingiems garsams, pliauškėjimams, muzikai.

Normalią vaikų klausą atspindi šie požymiai:

NAUJAGIMIS (iki 1 metų) – į stiprų garsą reaguoja mirksėdamas ir plačiai atmerkdamas akis, bando pasukti galvą į įdomų garsą arba kai tariamas jo vardas.

KŪDIKIS (nuo 1 iki 3 metų) – tiksliai pasuka galvą į silpną garsą greta ar virš savęs, reaguoja į pašaukimą vardu, taria keletą žodžių, supranta paprasčiausius nurodymus.

VAIKAS (nuo 3 iki 4 metų) – be pastangų randa garso šaltinį, sugeba rišliai papasakoti savo įspūdžius.

Įtarę klausos sutrikimą, pasitarkite su šeimos ar vaikų gydytoju. Svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes kuo anksčiau nustatomas klausos sutrikimas, tuo efektyvesnė klausos reabilitacija. Sužinojus, kad vaikas negirdi, svarbu pradėti lankyti surdopedagoginius ar logopedinius užsiėmimus.

Tik kvalifikuotas specialistas padės tėvams suprasti ir išmokti, kaip reikia lavinti vaiką namuose, kokios priemonės, metodai ir būdai skatina vaiko kalbos ir klausos vystymąsi.

Nebijokime klausos aparato

Jei medikai vis dėlto pastebėjo, kad vaikas turi klausos sutrikimų ir rekomendavo įsigyti klausos aparatą, to bijoti nereikia. Vaikui tiks užausiniai klausos aparatai, kurie yra nešiojami už ausies. Stebėkite vaiko su klausos aparatu reakciją į skirtingus garsus, tokius kaip durų skambutis, žaislų garsai, kitus tylius ar garsius garsus, išmokykite juos atpažinti ir nustatyti iš kur sklinda. Kartais vaikai vengia nešioti klausos aparatą dėl įvairių priežasčių – vaikas dar nepriprato ir garsai jam nepažįstami, vaikas jaučiasi suvaržytas su klausos aparatu, ausies įdėklas spaudžia, trina. Išklausę vaiko problemas ir išsakę jas gydytojui, padėsite jam parenkant tinkamą klausos aparatą.

Su silpnai girdinčiu vaiku reikia kuo daugiau bendrauti. Tegu jis stebi jūsų gestus, lūpų judesius. Žaidimams panaudokite spalvotus piešinėlius, įdomius žaisliukus. Tegu vaikui vystosi kiti jausmų organai. Svarbiausia, neleiskite vaikui užsisklęsti ir pasijusti vienišu.