Ginčai dėl to, kas svarbesnis ir reikšmingesnis, vyksta jau seniai, o tiksliau, nuo antrosios XIX amžiaus pusės, nuo Vakarų sufražisčių masinių manifestacijų laikų. Didžioji dauguma feminizmo priešininkų argumentuoja, kad medžioti grobuonis, rinktis geriausias pateles ir užimti hierarchijos viršūnes – prigimtinė vyrų privilegija. Patelės, kurios, sakytumei, pagal iš anksto apibrėžtą scenarijų turėtų tenkintis kukliu namų židinio sergėtojos vaidmeniu, nenusileidžia patinams, rašo psyh.ru.
„Vyriška esybė išskirtinai fiziologiška, gebanti suprasti žinias ir idėjas, bet nesugebanti panaudoti jų emocionaliai, nevertinanti idėjų esmės. Visos pasaulinės idėjos vyrams – tik tikslo pasiekimo priemonės! Kokio? Na, kad ir padaryti įspūdį tai pačiai patelei... Tuo pačiu vyras supranta, kad moteriška draugija jam – galas. Vyriška esybė suinteresuota kitų nemokšiškumu, kaip, beje, ir nepasitikinti savimi į vyrą panaši moteris – jie tik trokšta netikšų draugijos!
O tuo metu išsilavinusi moteriška moteris ieško lygios sau draugijos, tų, su kuriais galima pajusti malonumą“, - rašo amerikietiškojo feminizmo legenda Valerie Solanas savo „Vyrų sunaikinimo draugijos manifeste“. Nebijokite! „Vyrų sunaikinimas“ jos atveju – literatūrinė išraiška, nepasibaigusi konkrečiais veiksmais.
Įdomus atvejis
„Dvasingieji“ ir „materialistai“
Moteris vartoja iki 8 000 žodžių per parą, taip pat – iki 10 000 gestų ir mimikos signalų. Vyras per parą pasako 2 000-4 000 žodžių, 1 500 jaustukų, plius skurdžiame vyriškame arsenale yra apie 3 000 gestų. Be to, moterys dvasingesnės, vyrai – daugiau materialistai. Todėl mergaitės labiau domisi santykiais, o berniukai – daiktais. Įeidamos į patalpą, pilną žmonių, moterys iškart pastebi, kas ten yra, kokie kieno santykiai, kas susikaustęs, o kas linksmas. Vyras, įeidamas į tą pačią patalpą, nesąmoningai daro daiktų analizę: pastebi įėjimus, išėjimus, galimus atsitraukimo kelius.
Mergaičių ir berniukų stovyklų išsiskyrimas – neišvengiamas etapas, žinomas visiems raidos psichologams. Vertinti agresijos, kuria pasižymi skirtingos lytys, laipsnį – beprasmiška.
„Agresija – visuomet tam tikras žmogiškas impulsas, nukreiptas į tai, kad kas nors šiame gyvenime pasikeistų“, - aiškina psichologas Borisas Novoderžkinas. – Tai kaip seksas, gyvenimo ir pasitenkinimo impulsas“.
Eksperto nuomone, jei tiek seksualinė, tiek agresijos energija laikoma tabu, ji išreiškiama geriausiu atveju per kūrybą, blogiausiu – per ardomuosius veiksmus: nuo skandalo virtuvėje iki gatvės riaušių.
„Pažvelgę į fiziologinę pusę, tai yra, lytinių organų sandarą, pamatysime, kad būtent vyriškai figūrai gamtos ir sociumo skirta būti aktyviąja, lemiančiąja puse, o moteriškai – nusileisti arba neleisti. Todėl būtent vyriškis turėtų priimti sprendimus, veikti, siekti. Agresyvus elgesys tipiškesnis net romantiško pasimatymo metu: jis žvelgia jai į akis, ji jas nuleidžia. Bet jei kalbėtume apie ilgalaikius poros santykius, tai iniciatyvą vienu metu parodo vyras, kitu – moteris. Aktyvesniam, o tai reiškia, agresyvesniam visą laiką būti yra tiesiog sunku“.
Ateitis – matriarchatas?
Senovės Helados herojus ir pusdievius visą laiką gąsdino moterys arba į moteris panašios būtybės... Sirenos, Medūzos, undinės... Kaip žinia, susitikimas su karingosiomis amazonėmis vos neprivertė argonautų pasukti atgal.
Ir štai dabar amerikiečių mokslininkų duomenimis, „moteriškoji civilizacija ne už kalnų“. Džordžas Budas, savo tyrinėjimuose suderinęs futurologiją, sociologiją ir fiziologiją, tvirtina, kad jau šio šimtmečio pabaigoje valdžios krėslus užims silpnosios lyties būtybės, vyriausybių susitikimuose ir mokslininkų pasitarimuose jų taip pat bus didžioji dauguma.
Eksperto nuomonė
Dmitrijus Ušakovas, kūrybos psichologijos ir psichofiziologijos laboratorijos vedėjas, psichologijos mokslų daktaras:
„Kalbant apskritai, vyrų ir moterų intelektas vienodas. Tačiau esti struktūros skirtumai: moterys vyrus lenkia verbaliniu intelektu, tačiau atsilieka nuo jų erdviniu. Be to, yra sklaidos skirtumai. Tarp vyrų dažniau sutinkami kraštutiniai variantai (arba labai kvaili, arba talentingi). Moteriškas protas arčiau vidutinio. Būtent todėl vienai talentingai matematikos srityje mergaitei tenka trylika berniukų.“
„Kadangi pirmiausia bus reikalinga intuicija ir mąstymo lankstumas, silpnoji lytis įgis pirmojo balso teisę, - rašo tyrinėtojas, - juk būtent moterys sugeba rasti kompromisą ir prisiderinti prie pačių fantastiškiausių atradimų“.
Būsimųjų permainų akivaizdoje amerikiečių mokslininkai atliko apklausą, ar mūsų amžininkai pasirengę naujovėms. Rezultatai parodė, kad 75 procentai vyrų nė už ką nenorėtų draugauti su žmogaus klonu, 90 procentų prisipažino, kad negalėtų suvalgyti bifštekso „iš mėgintuvėlio“ ir nenorėtų kęsti bioroboto darbe. Moterys pasirodė daug nuolaidesnės: 80 procentų jau dabar galėtų bendrauti su klonu kaip su sau lygiu, 40 procentų netgi pasirengusios už jo ištekėti, o dirbtinis maistas daugumai nesukelia neigiamų emocijų.
Lyčių hierarchijos pokytis jau po truputį prasidėjo net fiziologiniame lygmenyje. Per pastarąjį šimtmetį moterų pečiai vidutiniškai praplatėjo 2 cm, jos smarkiai išaugo – 15-20 cm (vyrai, žinoma, irgi – 8-10 cm). Pailgėjo moterų gyvenimo trukmė – dabar mes gyvename 10-15 metų ilgiau. Be to, su amžiumi beveik nenukenčia moterų mąstymo sparta: ji lieka stabili nuo 30 iki 55 metų, kai tuo tarpu vyrų po 45 metų žymiai susilpnėja...
Skirtingi skirtingumai
Ne paslaptis, kad moterys mąsto kitaip nei vyrai. Tačiau kitaip – dar nereiškia blogiau, tikina amerikiečių tyrinėtoja antropologė Helen Fišer. Moterys gali dirbti su dideliu kiekiu duomenų, parodymų, vertindamos situaciją mąsto strategiškai. Fišer tai vadina „tinkliniu mąstymu“.
Vyrai, priešingai, mąsto linijiniu būdu ir taktiškai, aiškiai įsivaizduodami tikslą, atsimindami taisykles – pasižymi „žingsniniu mąstymu“. Medžiotojai iš prigimties, jie priprato „nusitaikyti“, fokusuotis į tam tikrą problemą. O štai moterims sunkiau eiti link tikslo, neišsibarstant į antraplanes problemas. Net lovoje vyras labiau susitelkęs į tai, ką daro, o moterims lengviau atsipalaiduoti.
„Vyrai ir moterys skirtingai žvelgia į savo pareigų vykdymą, skirtingai reaguoja į vienas ar kitas aplinkybes, taip papildydami vienas kitą. Surinkti grynai moterišką arba grynai vyrišką kolektyvą – tas pat, kas šokuoti ant vienos kojos, užuot normaliai ėjus“, - tvirtina Helen Fišer.
„Visi mes kažkada pastebėjome, kad vyrams lengviau sekasi tikslieji mokslai, istorijos datos ir ministrų kabineto narių pavardės, beje, tiek esamų, tiek buvusių“, - sako britų neurofiziologas, tyrimų centro „Mind Lab“ vadovas daktaras Devidas Liujisas. – Šis faktas aiškinamas tuo, kad smegenų struktūroje esti skirtumai, susiję su lytimi.
Pavyzdžiui, smegenų dalis, atsakinga už vizualinę ir lytėjimo informaciją, dėmesio koncentravimą, orientaciją laike, vyrų išvystyta geriau nei moterų. Moterų atitinkamai geriau išvystyta už kalbą atsakinga dalis. Todėl moterys kur kas lengviau ir noriau išreiškia mintis žodžiais, daugiau pasakoja, dalijasi įspūdžiais.“
Dar viena būdinga moteriško proto savybė – kur kas didesnis imlumas. Todėl moterys kur kas efektyviau nei vyrai susidoroja su keliais reikalais vienu metu. Žinoma, gyvenime tai neblogas įprotis, bet dėl šio savo ypatumo moterims neretai būna sunku susitelkti ties kokiu nors vienu dalyku, nenukrypstant į šalis.
Psichoanalizė
Vyriški ir moteriški archetipai pagal Jungą
Karlas Gustavas Jungas kalbėjo apie vyriškojo ir moteriškojo prado archetipus – animus ir anima. Šie, pagal jo teoriją, yra tarpininkai tarp sąmoningos ir pasąmoningos žmogaus prigimties.
Anima – moteriškojo prado esmė, dažnai susijusi su žeme ir vandeniu. Anima turi du aspektus – šviesų ir tamsų: ji gali būti švari ir kilni, o gali būti ir viliokė bei išdavikė. Kartais ji panaši į antikinę sireną, undinę ar nimfą, nutempiančią vyrą į savo stichiją-vandenį, kad jis amžinai ją pamiltų arba nuskęstų.
Atspindėdama moteriškas vyro savybes, anima taip pat išreiškia žmogaus nuotaiką, jo jausmus ir emocijų pliūpsnius. Žmogus, kurį užvaldė anima, linkęs į nekontroliuojamų emocijų srautą. Kaip kad motina esti pirmasis anima atvaizdas, taip tėvas tampa animus įsikūnijimu, kuris po to projektuojasi į daug kitų vyriškų figūrų.
Animus panašus į tėvus, išreiškiančius „protingas“ nuostatas. Šios nuostatos daugiau ar mažiau nesąmoningai priimtos nuo vaikystės ir sutapatintos su tiesos ir teisingumo dogma. Ir jei sąmonė negali kompetentingai susidoroti su situacija, animus iškart pareiškia savo nuomonę: „Žmonės visada daro taip“ arba „Visi sako, kad yra taip“.
Šiuolaikiniai Jungo pasekėjai mano, kad anima ir animus esti kiekviename mūsų, padėdami žmogui suprasti įvairius matomus ir paslėptus savo asmenybės aspektus. Šių archetipų aktyvizacija žmogaus sieloje yra pirmasis žingsnis kuriant savo individualybę – unikalią ir nepanašią nė į vieną iš tų kaukių, kurias mes nesąmoningai prisiėmėme nuo vaikystės.
Vertimo sunkumai
„Darbe man dažnai tenka išgirsti žodžius: „Aš jo nesuprantu“ arba „Ji vėl verkia dėl niekniekio“, - sako psichoterapeutė Marija Kurbatova. – Regis, viskas kaip ir aišku, tačiau ginčai dėl nesupratimo netyla. Pagrindinė problema ta, kad vyrų mąstymas tiesinis. Paprastai jiems sunku aiškintis meilėje, ypač kol jie patys tos meilės nejaučia. Vyrai neretai iš anksto perspėja, pavyzdžiui, kad moteris negalvotų apie rimtus santykius. „Aš noriu sekso“, - sako vyras. „Jis mane myli“, - neretai apsigauna moteris.
Kartais tai virsta visišku absurdu. Jis sako: „Tu šiandien graži“, vadinasi, jis pastebėjo seksualumą, kuris sklinda iš jos. Pasakyti „seksuali“ jis negali dėl savo moralinių apribojimų, todėl keičia pasakymą į neutralesnį: „Puikiai atrodai“. Mergina mano: „Atrodau baisiai, ir tokiais žodžiais jis stengiasi mane nuraminti“.
„Moteris linkusi kalbėti užuolankomis, - tęsia Marija Kurbatova, - tarkime, ji nori, kad vyras ją apkabintų, todėl sako: „Čia taip tamsu, man taip baisu“. Ir įsižeidžia, jei vyriškis lieka kurčias jos prašymui. Arba amžinasis: „Kodėl tu man nepaskambinai?“ – skundžiasi ji. Jis sako gryną tiesą: „Buvau užsiėmęs“. „Jis man neištikimas“, - dar išvadą ji. Galiausiai nesantaika garantuota.
Vyriškis mąsto tiesiogiai. Impulsas (noras, mintis, veiksmas) – reakcija (noras, mintis, veiksmas). Moterų mąstyme yra daugiau nei du punktai (impulsas – reakcija). Atsiranda tarpinių elementų. Kartais moters mintyse sušmėžuoja keli „jei“. Ir iš dalies, skirtingai nei vyrų, kuriems impulsas sukelia tiesioginę reakciją, moteriška reakcija gali būti niekaip nesusijusi su jos impulsu. Visą tarpinį procesą galima pavadinti moteriška logika. Nesupratimas prasideda tuomet, kai vyras iš moters tikisi tiesioginio mąstymo, o moteris laukia iš vyrų „moteriškos logikos“.
Žinoma, ne visi vyrai mąsto tiesiogiai, ne visos moterys niekad tiesiai nesako to, ką galvoja. Viskas priklauso nuo vyro moteriškumo ir moters vyriškumo. Jei vyras šimtu procentų „vyriškas“ (silpnai išvystyta jo anima), tai ir jo mąstymas bus tiesioginis. Taip pat ir su moterimis.
„Tačiau mūsų laikais, kai vyrus dažnai auklėja moterys, o moterys priverstos užsidirbti sau pragyvenimui, vaidmenys dažnai keičiasi. Ir mąstymas kinta priklausomai nuo paties žmogaus raidos. Juk mąstymo stilius priklauso ne tik nuo priklausomybės tam tikrai lyčiai, bet ir nuo auklėjimo“, - tęsia ekspertė.
Tačiau vyro moteriški bruožai – ne taip jau ir blogai. Blogiau, kai vyras šimtu procentų „vyriškas“.
Psichologų nuomone, harmonijos pagrindas – kai viename žmoguje dera tiek moteriškas, tiek vyriškas pradas, kai nėra jų tarpusavio prieštarų. Jei berniukas verkia, kai jam skauda, ir niekas jam nesako, kad berniukai, kurie verkia, negali vadintis vyrais, tai šis vyriškis ateityje bus labiau prisitaikęs prie gyvenimo. Jis nesistengs išvengti ašarų ir netaps neurotišku. Todėl kad verkia ir berniukai, ir mergaitės. Niekur nuo to nepasislėpsi...
