Tiesa, septintojo dešimtmečio pradžioje Vakaruose netikėtai prasidėjo „apipjaustymo bumas“. Ši operacija buvo atliekama tiek suaugusiems, tiek vaikams. Religija buvo niekuo dėta – apyvarpę šalindavosi ir krikščionys, ir budistai, ir ateistai...
Tokio staigaus pokyčio priežastimi buvo tyrimų rezultatai, kuriuose buvo tiriamas ryšys tarp apipjaustymo ir lytinių organų vėžio. Kaip paaiškėjo, žydai ir arabai šia liga beveik neserga, o gimdos kaklelio vėžys šiose etinėse grupėse pasitaikė 6 – 7 kartus rečiau nei pas kitas moteris.
Tokie duomenys taip nustebino vakariečius , kad JAV prezidentas Johnas Kennedy pradėjo viešai raginti vyrus apsipjaustyti (tam ryžosi ir pats). Tačiau 8-ame ir 9-ame dešimtmetyje mada užsimiršo. 1989 m. Amerikos pediatrijos akademija pareiškė, jog „naujagimių apipjaustymo operacija turi teigiamų medicininių niuansų, tačiau tuo pat metu yra trūkumų ir rizikos“.
Operacijos pliusai
Didžiausias operacijos privalumas – galimybė išvengti lytinių organų vėžio tikimybės tiek vyrams, tiek moterims. Antras privalumas daugiau susijęs su seksu. Esme tame, kad apipjaustymas:
- prailgina sueitį. Varpos galvutę dengianti oda, pašalinus apyvarpę, tampa kietesnė ir mažiau jautri trinčiai frikcijų metu. Tai atitolina vyrų orgazmą. Gydytojai tokią operaciją gali rekomenduoti tiems, kas kenčia nuo priešlaikinio spermos išsiliejimo.
- pagerina varpos išvaizdą. Tam tikrų kultūrų žmonės nemėgsta susiraukšlėjusios apyvarpės odos. Jie labiau vertina „švarią“ galvutę po tinkamai atliktos operacijos. Galvutė prieš apipjaustymą būna švelni, lygi ir drėgna, o po jo tampa matinė ir sausa. Tai labai svarbu, kadangi kai kurie mano, jog sausumas ir švarumas – identiški.
- sumažina susirgimų riziką. Varpos vėžys dažniau pasitaiko pas neapipjaustytus vyrus, o jos partnerės dažniau serga gimdos kaklelio vėžiu.
Pats sensacingiausias atradimas priklauso australų mokslininkams. Atidžiai ištyrę ŽIV infekcijos perdavimo kelius ir būdus, jie padarė išvadą, kad apipjaustymas – efektyviausias vaistas nuo AIDS.
Juk virusas visų pirma užpuola apyvarpę, kadangi joje dažnai atsiranda mikro-žaizdelių, per kurias virusas ir patenka. Anot statistikos, dauguma ŽIV užsikrėtusių vyrų – neapipjaustyti. Kiti mokslininkai ragina prievarta apipjaustyti tų regionų vyrus, kuriuose ŽIV yra laikoma epidemija. Taip pat paaiškėjo, jog neapipjaustytus vyrus dažniau paveikdavo ir lytinių būdu plintančios infekcijos: herpes virusu ir gonorėja jie serga du kartus dažniau, o sifiliu ir grybelinėmis ligomis net penkis.
Operacijos minusai
Apie tai reikėtų pagalvoti tėvams, norintiems apipjaustyti naujagimį.
Skausmas: apipjaustymas sukelia labai didelį skausmą. Dažniausiai naujagimiams ši operacija daroma be anestezijos. Tiesa, pastaruoju metu tėvams pradėjus reikšti nepasitenkinimą, pradėtas taikyti vietinis nuskausminimas.
Higiena: jaunų vaikų galvutė apsivalo savaime (kaip ir klitoris mergaitėms). Paradoksas tame, kad po apipjaustymo galvutė turi būti labai prižiūrima, kadangi įdubimai ir odos raukšlės yra labai gera terpė bakterijų veisimuisi.
Etika: dešimtojo dešimtmečio pradžioje radikalūs teisių ginėjai ir ekologinės organizacijos pradėjo kalbėti apie etiškumą, susijusį ir su sveikata. Atsirado idėja, jog „bet kurios organizmo dalies pašalinimas be paties žmogaus sutikimo yra neetiškas“.
Kadangi naujagimiai negali pareikšti savo nuomonės, todėl ši procedūra, anot žmogaus ekologijos šalininkų, iš esmės yra nehumaniška ir ją reikėtų uždrausti.
