„Ten visiškai negyvenami laukai, kalnai, ganosi avys, o vasaros sezonu yra daug gyvačių, - pasakoti pradeda Dainius. - Mes atvykome gegužę, kai jos tik pradeda perėti vaikus, lenda į gatves ir šildosi saulėje. Vasaros sezonu reikia būti atsargiems – atidžiai žiūrėti po kojomis, garsiai kalbėti ir kitaip triukšmauti, kad jos pasitrauktų iš kelio. Geriausia turėti ir lazdą ir, žinoma, avėti kalnų batus.
Nors matėme, kaip po pievas basi vaikai braido, matyt, neturėjo šios informacijos... Galbūt mes buvome pernelyg išgąsdinti, bet pakeliui į vienuolyną sutikome net tris gyvates“.
„Jei eini turistų numintu keliu ir sutinki tiek gyvačių, reiškia, pievose jų gerokai daugiau“, - priduria Sigitas.
Keliautojai sako, kad vykti iš Signachio į David Garedži galima dviem būdais: susitarti su šeimininkais, kurių namuose gyvenate, kad nuvežtų už sutartą sumą, arba kreiptis į turizmo centrą ir imti taksi, kadangi joks viešasis transportas ten nevyksta.
„Mes ėmėme turą. Kelionė automobiliu kainavo 120 larių (~200 Lt) pirmyn ir atgal, nors sezono metu gali būti ir brangiau, - pasakoja Dainius ir Diana. - Visuomet geriausia dalintis, t.y., susirasti kitus keliautojus ir tuomet šią sumą pasidalinti“.
„Man kainavo 100 larių, bet mes kooperavomės penkiese (plius vairuotojas), o aš apie 140 km dardėjau universalo bagažinėje, atgal važiuodami vietomis apsikeitėme su vokiečiu. Smagi ir su nuotykiais kelionė išėjo“, - juokėsi Sigitas.
Vairuotojas David Garedži keliautojų laukia 3-3,5 valandos.
„Mums dar davė simboliškus pietus: duonos, obuolių ir kiaušinių“, - pasakoja Diana.
„Aš David Garedži pamačiau permirkusį lietuje, tad greituoju būdu apibėgau, nusileidau į aikštelę ir pavėsinėje laukiau kitų bendrakeleivių – amerikiečių ir vokiečių. Laukti buvo likusi valanda, kai pamačiau keletą vietinių, besiruošiančių iškylauti. Pamatė – vienas turistas lietuje. Klausia, iš kur tu? Lietuva. Aaa, Lietuva... Iš karto gėrimas atsirado, - juokiasi Sigitas. - Vėliau pavaišino pyragėliu, vėliau dar ir kitas atkeliavo. Štai toks tas gruziniškas vaišingumas. Kai atvyko mano bendrakeleiviai amerikiečiai ir vokiečiai, jie taip pat buvo pavaišinti. Visi maloniai pabendravome, nusifotografavome.
Kartais tokios smulkmenos nustebina. Pavyzdžiui, kad ir tai: jaunimo kompanijos susirenka mieste, kažką valgo, ir staiga atbėga katė. Gink, Dieve, jos jie nenuvys, o paims pyragėlį, susmulkins, kad katinui būtų lengviau atsikąsti, vėliau kitą padės. Tokie dalykai daug ką pasako apie pačius žmones. Tas gyvūnėlis jiems irgi yra svarbus - jei pamatys, niekada nepaspirs“.
„Nustebino, kad prie kavinių kačiukams yra įpilta pieno... Kad iš turistų neprašinėtų, o ramiai sau laktų kur nors kampe, - sako Diana. - Gyvūnus jie labai myli. Važiuoji į David Garedži ir nori, ar nenori, vis tiek ant kelio pamatysi kelias didžiules kaimenes avių, lydimas šunų ir piemenų. Pievose karvės laisvai ganosi... Avys ir karvės – neišvengiamas Gruzijos atributas“.
„Pakeliui į David Garedži aptikome pusiau apleistą kaimą, kur kažkada buvo atvežti svanai, bet jiems nepatiko ten gyventi, nes jie kalniečiai, tai miestelis visiškai apleistas, kaip vaiduoklis“, - sako Sigitas.
