Teisingai pasirengti tokiai kelionei ypač svarbu žmonėms, kurie į kalnus keliauja pirmą kartą.

Kokį maistą imti į kelionę

Viduriavimas, virškinimo sutrikimai dėl pasikeitusių mitybos ypatumų, o neretai ir dėl higienos įpročių stokos, dėl maisto mikrobinės taršos – dažniausia su kelionėmis susijusi problema.

Daugelis žmonių, turistiniais autobusais vykstančių į užsienį, kelionės pradžiai pasiima maisto. Jei kelionėje yra sąlygos laikyti maistą šaltai, galima pasiimti net ir greit gendančių produktų, tačiau tik tiek, kiek suvartosite iki jų galiojimo termino pabaigos. Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vištienos ir kiti mėsos vyniotiniai, šaltiena, mišrainės, blyneliai su virtos mėsos įdaru, kepenų paštetas, konditerijos gaminiai su kremu, pasibaigus jų galiojimo terminui yra gana pavojingi.

Šių produktų geriau neimti į kelionę. Geriausiai tiktų šalto rūkymo dešra, kumpis, lašiniai, mėsos ir žuvų konservai, kietai virti kiaušiniai, šviežios ar konservuotos daržovės ir vaisiai, duona, batonas ir sausainiai. Jei viešbutyje, ar poilsio namuose yra numatyta, kad svečiai galės patys gaminti maistą, tokiu atveju su savimi galima pasiimti negreit gendančių maisto produktų.

Vykstantiems į užsienio šalis ir norintiems apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą ir aplinką (hepatitas A, vidurių šiltinė, šigeliozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė, keliautojų diarėja ir kt.), labai svarbu:

* gerti tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;

* valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;

* nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies;

* prieš valgant, daržoves bei vaisius kruopščiai nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę;

* rekomenduojama maisto produktus pirkti ir valgyti tik patikimose vietose arba tik įsitikinus, kad maistas yra pakankamai termiškai apdorotas;

* kuo dažniau plauti rankas – prieš valgio gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu; turėkite su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių;

* grįžus iš kelionės, per 2-7 dienas pradėjus vemti, viduriuoti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Vykstantiems į užsienio šalis ir norintiems apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą

Kremas nuo saulės ir akiniai - būtini

Nors šaltuoju metų laiku saulė džiugina bene kiekvieną, kalnuose ji gali stipriai nudeginti odą, nes papildoma UV spinduliuotės dozė, gaunama su spinduliais, kurie atsispindi nuo sniego. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja net žiemą nepamiršti su savimi pasiimti apsauginio kremo ir akinių nuo saulės.

Nuo sniego atspindėti saulės spinduliai ypač akina ir gali pakenkti regėjimui. Akiniai nuo saulės saugo akis nuo UV spindulių, kurie gali turėti įtakos kataraktos (akies lęšio sudrumstėjimo) susiformavimui, akies junginės patologiniams pokyčiams ar tinklainės degeneracijai. Saulės akinių lęšiai kontroliuoja šviesos kiekį, patenkantį į akis ir užtikrina gerą bei komfortišką regėjimą saulėtu metu.

Nors atostogų kalnuose metu nuo pavojingo saulės poveikio visą kūną saugo dengiantys drabužiai, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir apsauginiu veido odos kremu. Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinote saulėje. Kad taip neatsitiktų, specialistai pataria apsaugos nuo saulės priemones naudoti 20-30 min. prieš einant slidinėti, nes patepus iš karto, jos dar neveiks.

Svarbu tinkamai pasirinkti ir slidinėjimo kostiumą. Būtina atkreipti dėmesį į audinį, iš kurio jis pasiūtas. Slidinėjimo kostiumas turėtų apsaugoti nuo drėgmės ir vėjo, tačiau leisti kvėpuoti kūnui ir būti lengvas.

Kad tai išsiaiškintumėte, siūloma pasidomėti etiketėje nurodyta kostiumo audinio sudėtimi. Šiandien rinkoje gausu įvairaus storio kostiumų, skirtų skirtingoms klimato sąlygoms, tačiau ieškant universalaus, geriau pirkti plonesnį. Po juo papildomai visuomet bus galima pasivilkti šiltų drabužių. Dviejų dalių kostiumas neabejotinai yra patogesnis, nes sušilus galima nusivilkti striukę ir čiuožinėti tik su liemene. Tačiau vis dėlto geriau rinktis vientisą, mat būsite užtikrinti, kad nugriuvus už drabužių neprilįs sniego.

Atostogų metu taip pat reikėtų nepamiršti, kad drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Todėl reikėtų vengti medvilninių apatinių. Šis audinys blogai išgarina drėgmę ir greitai peršlampa. Apatinio sluoksnio rūbus reikėtų rinktis iš sintetinių audinių. Nereikia bijoti, kad oda po tokiu audiniu nekvėpuos. Tokie audiniai greitai džiūstaa, neleidžia daugintis bakterijoms, kurios sukelia nemalonų prakaito kvapą. Tačiau jei drabužiai sušlampa, nedelsiant reikia pakeisti juos sausais. Esant kalnuose būtina dėvėti pašiltintą ir drėgmės nepraleidžiančią avalynę.

Jei užklupo staigus kalnų silpnumo sindromas

Greitai padidėjus aukščiui virš jūros lygio, gali pasireikšti staigus kalnų silpnumo sindromas. Norint išvengti šio sindromo, reikėtų:

* vengti vienos dienos kelionėse miegoti aukščiau nei 2750 m virš jūros lygio;

* vengti vartoti alkoholį ir nepervargti pirmąsias 24 val., gerti papildomai vandens;

* sergantieji širdies ir plaučių ligomis prieš keliones turi pasitarti su gydytoju;

* nedelsiant kreiptis į medikus pagalbos, jei staigus kalnų silpnumo sindromas tęsiasi ilgiau kaip dvi dienas, atsiranda kvėpavimo silpnėjimas kartu su kosuliu, kankina nuovargis, sutrikęs pulsas.

Svarbu žinoti

Vykstant slidinėti į kalnus Europos šalyse: Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje specialiai skiepytis nereikia, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad suaugusiesiems, vyresniems nei 26 metų amžiaus, rekomenduojamas skiepijimasis nuo difterijos ir stabligės kas 10 metų.

Nuo kitų, dažnai keliautojų net iš prabangių kelionių parsivežamų, ligų, pavyzdžiui, hepatito A, vidurių šiltinės apsisaugoti gali padėti skiepai ir kruopštus asmens higienos reikalavimų laikymasis.