Aistrą menui ir apskritai kultūrai atspindi ir gausybė Paryžiaus muziejų. Jų yra net 204. Visi žino Luvrą, Pompidu centrą ir Orsi muziejų, tačiau kai jų daugiau nei du šimtai, galite begalę kartų aplankyti Paryžių ir vis atrasti kažką naujo kiekvienos kelionės metu.

Impresionizmo gerbėjai neabejotinai pažįstami su Monet kolekcijomis L’Orangerie arba Marmottan muziejuje; lygiai kaip ir Azijos meno fanai veikiausiai girdėjo apie Guimet muziejų. Tačiau seniai pasaulyje išgarsėjusių muziejų šešėliuose glūdi ir netikėti radiniai.

Pavyzdžiui, Pinakoteka – naujausias Paryžiaus meno atradimas, duris atvėręs 2007 metais, kaip teigia direktorius Marcas Restellini, „norint meną padaryti prieinamą didžiausiam žmonių skaičiui“. Gausybę žmonių patraukia nelinijinis požiūris į meno istoriją, kai parodos varijuoja nuo inkų aukso ir kinų terakotinių karių iki Edvardo Muncho ir Maurice Utrillo retrospektyvų.

Pinakoteka taip pat buvo liaupsinama dėl savo parodų erdvės, jaukesnės nei didžiųjų miesto muziejų ir leidžiančios lankytojams prieiti arčiau meno kūrinių. 2011 metais Pinakotekoje planuojama atidaryti naują nuolatinę kolekciją su meno kūriniais, pasiskolintais tiesiogiai iš privačių kolekcionierių.

Kitas muziejus, duris atvėręs panašiu metu, yra nuostabusis Cité de l’Architecture rytinėje Chaillot rūmų pusėje, netoli Eifelio bokšto, anapus Senos. Čia demonstruojama 350 žymiausių šalies statinių gipso kopijų. Kai kurios iš originalių detalių, kurių kopijos padarytos, kaip kad Reimso katedros skulptūros, vėliau karų metu buvo sunaikintos. Klaidžiojimas po tokią neįtikėtiną bažnyčių portalų, chimerų, šventųjų ir nusidėjėlių iš visos Prancūzijos kolekciją – apimančią tūkstantį istorijos metų – yra su niekuo nesulyginama patirtis. Taip pat čia demonstruojami vitražai, freskų reprodukcijos.

Nors Quai Branly muziejus pelnė daugiau pripažinimo – ir kartais kritikos – kaip Paryžiaus garsi ne vakarietiško meno kolekcija, mažesnis Dapper muziejus yra puiki vieta tiems, kurie domisi Afrikos ir Karibų menu. Be nuolatinės kolekcijos, kurios akcentas yra skulptūros ir kaukės, čia dar nuolat vyksta koncertai, rodomi filmai, vyksta vaikų pasirodymai.

Žinoma, kai kurie iš mažiau žinomų Paryžiaus muziejų siūlo daugiau nei meną – įkurti epochą atspindinčiose patalpose, jie taip pat siūlo galimybę pažvelgti į paryžietišką gyvenimo būdą ir interjerą Prancūzijos kultūrinio ir politinio klestėjimo metu. Tokių vietų trio, visi įkurti devynioliktojo amžiaus viešbučiuose, yra išsidėstę netoli Mondceau parko.

Jacquemart-André muziejuje demonstruojama Édouardo André ir Nélie Jacquemart privati italų renesanso šedevrų kolekcija. Nizzim de Camondo muziejuje rasite aštuonioliktojo amžiaus baldus, apmušalus ir porcelianą. Tai pat netoli yra Cernuschi muziejus su neįprasta kolekcija, kurios pagrindinis akcentas – retai matoma kinų skulptūra, nuo ankstyvųjų bronzos dirbinių iš XV amžiaus prieš mūsų erą iki Tang dinastijos (618-907 m.).

Paklausto, kodėl, jo manymu, Paryžiuje tiek daug muziejų, M. Restellinio atsakymas trumpas: „Tai pasaulio kultūros sostinė“. Nors dėl to kai kas gali ginčytis, tikėtina, kad daugelis paryžiečių su juo sutiktų. Bet kokiu atveju, nesvarbu, kiek kartų būtumėte nuvykę į Paryžių, ten visuomet galėsite atrasti kažką naujo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją