Poilsis – ne bet kur
Susiruošus ilgesniam ar trumpesniam poilsiui gamtoje, nereikia pamiršti, kad čia taip pat turi būti laikomasi tam tikros tvarkos ir taisyklių, kurios tam tikra prasme riboja laisvės pojūčio ištroškusių poilsiautojų galimybes.
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Justina Čunderova primena, kad pagrindiniai reikalavimai veiklai rekreacinėse teritorijose yra nustatyti Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, aplinkos ministro patvirtintose Lankymosi miške taisyklėse, Parkų lankymo taisyklėse, savivaldybių patvirtintose poilsiautojų elgesio taisyklėse.
Suradęs poilsiui patrauklią vietą, nepasistatysi palapinės bet kur. Tam yra skirtos rekreacinės teritorijos, nustatytos savivaldybių bendruosiuose planuose, turizmo ir rekreacijos schemose, valstybinių parkų ir jų zonų specialiojo planavimo dokumentuose. Prie rekreacijai patraukliausių teritorijų yra priskirtinos vandens telkinių pakrantės (paupiai ir paežerės), valstybiniai parkai, miškai ir pajūris.
Įsikūrus specialioje poilsiui skirtoje teritorijoje, privalu laikytis pavyzdingo poilsiautojo taisyklių: neteršti aplinkos, nelaužyti stovyklavietės įrangos, važinėti tik keliais (o ne laukais), kurti laužą ne bet kur, o tik tam skirtose vietose (laužas turi būti nuolat prižiūrimas, baigus kūrenti – užpilamas žemėmis ar vandeniu). Didžiausia gamtos vertybė yra tyla ir ramybė, todėl nevalia triukšmauti, garsiai leisti muziką ar kitaip trukdyti ilsėtis kitiems poilsiautojams.
Pagarba privačiai nuosavybei
Susiruošusiesiems poilsiauti prie ežerų ar upių reikėtų atsiminti ir papildomus reikalavimus: pakrančių apsaugos zonose (jos kiekvienam vandens telkiniui nustatomos individualiai) draudžiama ardyti velėną, kūrenti laužus, statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.
Poilsiautojai turi teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis ir naudotis vandens telkiniais nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, tačiau visais atvejais privalo gerbti privačią nuosavybę. Tad ką jau kalbėti apie saugumą, kuris neturėtų sugadinti malonaus poilsio prie vandens.
Jausitės kur kas saugesni, jei nešokinėsite nuo lieptų menkai pažįstamuose vandens telkiniuose, nesimaudysite apsvaigę nuo alkoholio ir pan. Prieš važiuojant prie vandens telkinių, reikėtų atkreipti dėmesį ir į visuomenės sveikatos centrų specialistų skelbiamus higienos duomenis. Be to, kiekviena savivaldybė yra nustačiusi konkrečias saugaus elgesio vandenyje taisykles.
Jeigu ilsėdamiesi prie vandens telkinio ketinate jame naudoti plaukiojimo priemones, turėtumėte atsižvelgti į tam tikras aplinkosaugos sąlygas. Pavyzdžiui, plaukioti plaukiojimo priemonėmis ištisus metus draudžiama visuose gamtiniuose ir kultūriniuose rezervatuose (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto, Kernavės), savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose, vandens motociklais draudžiama plaukioti iki birželio 20 dienos, o nuo birželio 21-osios iki navigacijos sezono pabaigos vandens motociklais draudžiama plaukioti upėse, kanaluose, mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose, o kai variklių galingumas viršija 110 kW – visuose vandens telkiniuose.
Parkuose – griežtesni apribojimai
Jeigu planuojate ilsėtis parko teritorijoje, pasistenkite prieš tai susipažinti su parko lankymo taisyklėmis, nes saugomose teritorijose gali būti nustatomi griežtesni apribojimai poilsiautojams.
Pavyzdžiui, siekiant išvengti neigiamo poveikio biologinei įvairovei, gali būti draudžiama lankytis draustiniuose tam tikru laikotarpiu, taip pat draudžiama žaloti miško paklotę, laukinius gyvūnus, naikinti skruzdėlynus, ardyti ir kitaip gadinti šlaitus, rinkti į Raudonąją knygą įrašytus augalus, leisti laisvai bėgioti šunims...
Atmintinės parko lankytojams paprastai skelbiamos kiekvieno parko interneto svetainėje.
Miškas – ne namai
Poilsiautojai turi teisę lankytis visuose miškuose, išskyrus privačius, esančius iki 100 metrų atstumu nuo miško savininko sodybos, bei tuos, kuriuose tai apribota kitais teisės aktais (pavyzdžiui, draudžiama lankytis miškuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai ar panaudotos (naudojamos) cheminės ar biologinės miško apsaugos priemonės).
Apie tai, kad draudžiama lankytis miške ar galioja kitokie apribojimai, paprastai informuoja prie įvažiavimo į mišką pastatyti informaciniai ženklai.
Beje, miško lankytojai niekada neturėtų užmiršti paprastų poilsio miške taisyklių: nekurti laužų tam tikslui neįrengtose ar neskirtose vietose, nemėtyti neužgesintų degtukų ir nuorūkų, nekirsti ar kitaip žaloti augančių medžių, krūmų, neardyti miško paklotės, gyvūnų būstų (olų, drevių, lizdų, skruzdėlynų ir pan.), negaudyti ir nenaikinti laukinių gyvūnų, nesinešti jų į namus, nerinkti paukščių kiaušinių, negadinti poilsiaviečių įrangos, informacinių ženklų ir stendų, kvartalus žyminčių stulpų, riboženklių, neleisti miške bėgioti palaidiems šunims, išskyrus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytą tvarką, neplauti autotransporto priemonių, nešiukšlinti, bet kur nepalikti atliekų ir taros, neleisti triukšmingos muzikos.
Nelikite abejingi, jei pastebėjote gaisrą – pabandykite sutramdyti ugnį, o jeigu tai atlikti neįmanoma, informuokite atsakingas institucijas – urėdiją, policiją, gaisrinę ar kitą instituciją.
Pažeidei – susimokėk
Poilsiautojus, kurie nesilaiko poilsiavimo gamtoje taisyklių, gali nubausti aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai. O baudos nėra jau tokios mažos.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 500 Lt. Už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimą gali tekti sumokėti 100–200 Lt baudą.
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, gali kainuoti 150–300 Lt, o saugomose teritorijose – dar daugiau – 300–600 Lt. Dar brangiau atsieis toks plaukiojimas vandens motociklais – 200–800 Lt.
Baudžiama ir už neteisėtą saugomų laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą arba kitokį naudojimą. Už tai piliečiai gali gauti įspėjimą arba 100–1 000 Lt baudą, be to, gali būti konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės, augalai ar grybai, jų dalys ar gaminiai iš jų. Pareigūnams gresia dar didesnė bauda – nuo 200 iki 2 000 Lt.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių augalų ir grybų augaviečių naikinimas užtraukia 400–500 Lt baudą, skruzdėlynų naikinimas ar žalojimas – 50–100 Lt, lankymosi miške taisyklių pažeidimas – įspėjimą arba 25–50 Lt baudą, transporto priemonių, palapinių, laikinų statinių statymas miške ar važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, – 50–100 Lt.