Praėjusią savaitę iš Lietuvos išskridusi penkių lietuvių komanda nepabijojo mėnesį praleisti ekstremaliomis oro sąlygomis Arkties vandenyno skalaujamoje Norvegijos Špicbergeno saloje - vienintelėje gyvenamoje ir didžiausioje saloje Svalbardo salyne. Keliautojai planuoja 22 dienų ir 350 kilometrų ekspediciją iš šiaurinio Isfjord fiordo kranto iki Longyearbyen gyvenvietės per ledynus, kalnus ir sniegą. Svalbarde nėra kelių, jungiančių gyvenvietes. Didžiąją planuojamo atstumo dalį keliautojai įveiks nenusiimdami slidžių.
Esant palankioms oro ir vėjo sąlygoms bei tinkamam reljefui, bus naudojama neįprasta technika – pirmą kartą tokio pobūdžio lietuvių žygiuose bus naudojami jėgos aitvarai. Lietuvoje tai vis dar neįprastas būdas keliauti, nors vėją poliarinėse ekspedicijose keliant bures virš tempiamų rogių bandyta įsikinkyti dar XIX amžiaus pabaigoje.
Nepaliesta gamta, nenuspėjamos oro sąlygos ir didelis atstumas iki žmonių gyvenamų vietovių ypač pavojingos sąlygos keliaujant, tačiau ekspedicijos metu neplanuojama jokia pagalba iš išorės – žygeiviai miegos palapinėje, maistą gaminsis tirpindami sniegą ir virdami ant benzininių degiklių. Reikalingus daiktus bei maisto produktus kiekvienas keliautojas visą laiką temps paskui save 40-50 kg sveriančiose rogėse – apie pusę savo kūno masės.
Lietuviai su savimi nepamiršo ir savigynos priemonių. Pagal vietinius Svalbardo salyno įstatymus visiems gyventojams ir jo lankytojams būtina visuomet nešiotis šautuvą. Jį leidžiama naudoti savigynai prieš daugiau nei 2000 salyne laisvėje klajojančių poliarinių lokių. Gyventojų visame Svalbardo salyne yra apie 2500. Vadinasi, apytiksliai vienas lokys tenka vienam gyventojui. Be daugybės baltų lokių ir ruonių salų pakrantėse keliautojai tikisi pamatyti ir jūros vėplių bei baltųjų banginių. Baltasis banginis yra dažniausiai pasitaikantis iš visų banginių netoli Svalbardo krantų.
Pirmasis žygis už poliarinio rato penkių lietuvių komandos įvykdytas dar 2000-aisiais. Nuo tada komandos nariai dalyvavo įvairiose kalnų bei žiemos slidžių ekspedicijose. Ruošiantis kelionei žygeiviai šiemet žiemą sėkmingai debiutavo jėgos aitvarų rungtyje ant Kuršių marių ir vienas ekspedicijos dalyvių užėmė prizinę trečią vietą.
Apie Svalbard salyną:
Svalbardas yra šiauriausiai esanti Europos teritorija, kurią sudaro 3 pagrindinės salos (Špicbergenas, Nordaustlandet ir Edgeoya) ir apie 150 mažesnių salų. Salyno plotas siekia 62 800 km2, kurių 60 proc. dengia ledynai ir sniegynai. Tik 6-7 proc. žemės ploto užima augalija, salose aptinkama 176 rūšys augalų. Visus metus Svalbardo salose laikosi įšalas ir tik viršutinis 1 metro žemės sluoksnis atšyla vasarą.
Svalbarde aptinkamos didžiausios paukščių kolonijos Šiaurės Atlanto regione. Didžioji dalis paukščių yra migruojantys, žiemojantys žemyninės Norvegijos Barenco jūros pakrantėse. Svalbardo šiaurės elnias ir arktinė lapė sutinkama daugumoje salų. Baltieji lokiai dažniausiai sutinkami salose į rytus nuo Špicbergeno. Dabar Svalbarde gyvena apie 2 500 gyventojų. 55.4 proc. iš jų yra norvegai, 44.3 proc. yra rusai ir ukrainiečiai ir 0.3 proc. - kiti.
