Sienos statyba iš akmenų, medžio, žolės ir žemės buvo pradėta VII a. p. m. e. pradžioje, kai gynybiniais sumetimais kūrėsi ankstyviausios šio regiono karalystės.
Skirtingus gynybinius bokštus išilgai sienos kariuomenė naudojo kaip įspėjimo sistemą. Tais laikais įspėjimo signalai buvo ugnis ir dūmai, naudojami naktį ar dieną. Tokiu būdu vienas bokštelis galėjo patikimai bendrauti su kitu. Ilgainiui, klestint karalystėms, buvo statoma vis daugiau sienos konstrukcijų. Tik vėliau, Čin dinastijos laikais (221-206 m. p. m. e.), kai Kinija buvo suvienyta, buvo sujungtos ir skirtingos sienos dalys, o siena buvo perstatyta, pataisyta ir renovuota taip, kad seni sienos fragmentai būtų prijungti prie naujesnių.
Per kitus 1700 metų Didžioji Kinijos siena buvo stiprinama ir ilginama, kol galiausiai tapo visame pasaulyje garsiu žmogaus sukurtu stebuklu.
• Tai nuostabios struktūros fotogeniškas simbolis su įspūdingais sargybos bokštais, kylantis aukštyn į kalnus ir nuo jų besileidžiantis į slėnius, kertantis lygumas ir dykumas Sindziango regiono, esančio Kinijos šiaurės vakaruose, rytinėje dalyje.
• Sienos statybose dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių – valstiečių, kalinių ir kareivių. Tūkstančiai jų statybos metu mirė.
• Anksčiau siena buvo vadinama Dešimties tūkstančių li siena, taip nurodant sienos ilgį (1 li atitinka 0,5 km).
• Čin dinastijos valdymo laikais atsirado šiuolaikinis žodis Kinija.
• Rytinės sienos dalys buvo statomos iš plytų ir akmenų, o vakarinės iš ne tokių patvarių medžiagų – žemės ir žolės.
• Sienos sargybos bokštai atliko dislokacijos zonų vaidmenį.
Jei sumanysite nuvykti į Kiniją, dabar yra keturios populiarios Didžiosios sienos dalys, dažniausiai lankomos turistų. Tai Badalingo atkarpa, Mutianyu atkarpa, Simatai atkarpa ir Shixiaguan atkarpa. Visos šios atkarpos mokslininkus, turistus ir tyrinėtojus domina skirtingais aspektais. Geriausias laikas lankyti Didžiąją Kinijos sieną - tarp gegužės ir spalio, kai būna geriausias oras.
