Didžiausias viltis gruzinai deda į turistus iš Vakarų Europos, jie mielai priimtų ir turtuolius iš Rusijos, tačiau esą po karo šie lyg susitarę aplenkia Gruziją. Tiesa, poslinkių į gerąją pusę jau yra – šiais metais rusai jau ėmė dairytis į Batumį, bet kol kas gruzinams tenka tenkintis turistais iš Armėnijos, Azerbaidžano ar Ukrainos.
Gruzijos neaplenkia ir Lietuvos turistai – nors šiuo metu tiesioginių skrydžių į šią šalį nėra, Tbilisį greičiausiai už maždaug tūkstantį litų galima pasiekti per Rygą arba Minską (reikalinga tranzitinė viza). Į kurortus prie Juodosios jūros iš Tbilisio galima nuvykti automobiliu ar traukiniu (kelionė trunka 6-7 val.) arba vos per 40 min. trunkantį skrydį į Batumį.
„Sunkiausi mums buvo praėjusieji metai, – neslepia Adjaros regiono administracijos atstovė Maia Kajaia. – Karas smogė Gruzijai, todėl gerokai sumažėjo turistų. Tiesa, šiemet galime pasidžiaugti, kad mūsų regione apsilankė apie pusė milijono poilsiautojų“.
Pasak M. Kajaia, nors šalia esanti Turkija poilsiautojams siūlo „išskirtines sąlygas“, Gruzija žada jai nenusileisti ir net svajoja pervilioti dalį poilsiautojų.
„Tie, kas apsilanko Gruzijoje, grįžta dar kartą – pas mus unikalus klimatas, laukinė gamta, puikus maistas“, – privalumus vardijo Adjaros reginio administracijos atstovė.
Po metų ar dvejų Batumis tikisi tapti europiečiams patraukliu kurortu – esą bus pasiruošęs priimti net 2 mln. turistų. Artimiausiu metu prie Juodosios jūros kuriamuose kurortuose turėtų išdygti net apie 50 naujų aukščiausios klasės viešbučių.
Neseniai čia duris atvėrė ir vieno prabangiausių pasaulyje viešbučių tinklo „Sheraton“ viešbutis, kuriame šią vasarą ilsėjosi ir kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma Adamkiene.
„Jeigu pas mus buvo pastatytas „Sheraton“, tai jau ženklas, kad esame patikimi ir verta pas mus apsilankyti“, – pabrėžė M. Kajaia.
Viešbučiai pajūryje dygsta lyg grybai po lietaus – 5 žvaigždučių viešbučius (juose para kainuoja ne mažiau kaip 100 eurų) paplūdimiuose statybininkai pastato vos per tris mėnesius. Aukštos klasės apgyvendinimo namai statomi ir kalnuose, kuriuose ketinama įrengti slidinėjimo trasas.
„Išties, greitis vietomis yra reaktyvinis, kartais sunku patikėti, kad per tokius terminus galima pastatyti 5 žvaigždučių viešbutį“, – neatsistebėjo ir Lietuvos ambasados Gruzijoje įgaliotasis ministras Laimonas Talat-Kelpša.
Pasak jo, Gruzija deda daug vilčių į turizmą. „Gruzija, matyt, ne vieną kartą yra skaičiavusi, kokios yra jos stipriosios ekonomikos pusės, ką ji galėtų plėtoti nekurdama ar neišrasdama dviračio iš naujo, ir matyt turizmas yra ta šaka, kur su palyginti mažiau investicijų negu į kitus sektorius galima pasiekti maksimalų rezultatą“, – teigė L. Talat-Kelpša.
Vis dėlto, dalis užsienio investuotojų kol kas nelinkę investuoti Pietų Kaukaze – juos paveikė Rusijos propaganda, kad Gruzija yra nedraugiška valstybė, joje nėra saugu.
„Karas negali praeiti be pėdsakų, jis gana didelį smūgį smogė ekonomikai, bet ne ta prasme, kaip mes įsivaizduojame, kad šalį ištiko visuotinis paralyžius ir skurdas, – iš tikrųjų daugiau nukentėjo Gruzijos autoritetas, patikimumas investuotojų akyse, – pabrėžė Lietuvos ambasados Gruzijoje atstovas. – Tai labai matyti skaičiuose – per metus smarkiai susitraukė šalių, norinčių ir galinčių investuoti Gruzijoje, skaičius. Bet, kita vertus, ekonomikos smukimas Gruzijoje praėjusiais metais buvo 3,9 proc., o Lietuvoje 14-15 proc.“.
Pasak jo, Gruzijos Vyriausybė labai daug padarė, kad vėl įgytų investuotojų pasitikėjimą.
„Šalies vadovai važiavo į egzotiškas šalis vien tam, kad vėl pristatytų Gruziją ir įtikintų, jog čia nepavojinga investuoti ir galima pasiekti gerą pelną“, – L. Talat-Kelpšos teigimu, praėjusiais metais didžiausios investicijos atėjo iš Egipto ir Arabų Emyratų. Investuoti Gruzijoje neatsisako ir turtuoliai iš Turkijos.
Dabartinė Gruzijos valdžia siekia, kad prie Juodosios esantys kurortai taptų moderniausiais, todėl nereikėtų nustebti, kai sutemus visas miestas gausiai apšviečiamas (net dar nebaigti statyti pastatai). Beje, Batumyje net dvejose vietose kas vakarą rengiami „šokančių fontanų“ spektakliai.
Kainos Gruzijos kurortuose yra panašios į Lietuvos, tiesa, kai kas čia pigiau – populiarus mineralinis vanduo, Lietuvoje kainuojantis virš 3 litų, čia kainuoja mažiausiai du kartus pigiau. „Nesibado“ ir populiaraus gruziniško vyno kainos, o papietauti ar pavakarieniauti kainuoja ne ką daugiau nei prabangiuose lietuviškose restoranuose.
Poilsiautojams prie Juodosios jūros siūloma pailsėti ne tik akmenuotuose paplūdimiuose, bet ir apsilankyti vandens pramogų parke, įvairiuose muziejuose, organizuojamos ekskursijos į kalnus. Be to, prie Batumio veikia ir botanikos sodas, po poros metų minėsiantis 100 metų jubiliejų. Apie sodo istoriją enciklopediją rašantis akademikas Otaras Gagua sakė, kad maždaug 10 km besitęsiančiame botanikos parke yra augmenija iš viso pasaulio.
„Tokių parkų pasaulyje tėra gal tik dešimt“, – pažymėjo O. Gagua.
Gruzija yra unikali ir tuo, kad čia neegzistuoja automobilių techninė priežiūra, todėl nereikėtų nustebti, kai pakelėse pamatysite sugedusius dar sovietų laikais pagamintus automobilius. Nereikėtų stebėtis ir pamačius gatvėmis šlitinėjančias karves – joms čia suteikiama absoliuti laisvė, kartais gyvuliai net įsigudrina atsigulti kur nors pavėsyje ant judrios gatvės, o į signalizuojančius automobilių vairuotojus net nekreipia dėmesio.
Tiesa, nors greičio apribojimai Gruzijos keliuose egzistuoja ir su pažeidėjais vis dažniau ima kovoti vietos policija, nereikėtų nustebti ne mažiau kaip 140 km/val. greičiu skriejančius naujus automobilius.
„Greičio apribojimai yra kuriami tik dėl turistų“, - juokavo vienas aukštus valstybės vadovus vežiojantis vairuotojas.
