1. Turkija, Pamukalė

Keistos ir neįprastai gražios Pamukalės terasų versmės buvo vertinamos jau du tūkstantmečius ir išlieka mažai žinomu pasaulio stebuklu. Prieš tūkstančius metų žemės drebėjimai, kurie Turkijoje ne tokie jau reti, suformavo trūkius, kurie leido išsiveržti karštosiomis versmėms. Vandens sudėtyje gausu kalcio bikarbonato. Vandeniui garuojant, išsiskiria kalkių nuosėdos ir formuojasi travertino sluoksniai.

Taip bėgant laikui baseinų terasos formuojasi tuo pat būdu, kaip kad stalaktitai olose. Pamukalė reiškia „medvilnės pilis“, bet senovės romėnai, pastatę miestą, pavadino jį Heirapoliu, kas reiškia „Šventasis miestas“. Jie taip pat pripažino retas gydomąsias vandenų galias, rašoma mothertrip.com.

2. Moeraki – Naujoji Zelandija

Šie didžiuliai, sferiniai, keisti, nuostabūs rieduliai daugiausia išsidėstę Koehohe paplūdimyje, Naujosios Zelandijos pietinės salos Otago krante. Jie žinomi „Moeraki riedulių“ pavadinimu ir susiformavo iš nuosėdų sankaupų jūros dugne. Kai kurie didesni rieduliai sveria kelias tonas ir gali būti iki trijų metrų pločio.

Maorių legendos priskiria šių riedulių atsiradimą pirmiesiems milžinams protėviams, kurie atvyko didžiąja Araiteuru kanoja, nuskandinta trijų didžiulių bangų šalia Matakea.

3. „Devyni Beppu pragarai“ – Japonija

Beppu Japonijoje – antras didžiausias pasaulyje regionas pagal geoterminius vandenis. Čia yra ir „Devyni pragarai“, arba baseinai, kurių kiekvienas vis kitoks dėl skirtingų mineralų. Šie „pragarai“ – populiarus turistų traukos centras Japonijoje, bet mažai žinomas kitose šalyse.

Septyni geoterminiai šaltiniai išsidėstę Kinnawa srityje ir žinomi kaip „Jūros ar Okeano Pragaras“ (Umi Jigoku), „Skustos galvos pragaras“ (Oniishibozu Jigoku), „Verdančio puodo pragaras“ (Kamado Jigoku), „Kalnų pragaras“ (Yama Jigoku), „Velnio ar Monstro kalno pragaras“ (Oniyama Jigoku), „Auksinio drakono pragaras“ (Kinryu Jigoku), ir „Baltojo baseino pragaras“ (Shiraike Jigoku). Deja, kaip nutinka su daugeliu gamtos stebuklų, vietovė tapo pernelyg komercinė ir lėkšta.

4. Las Cañadas – Tenerifė

Teidės kalno, vieno didžiausių vulkanų pasaulyje viršūnėje, yra Las Cañadas krateris. Krateris tiksliai atvaizduoja tai, kaip atrodytų pragaras, jei jame šiek tiek atvėstų. Šią baugią vietą supa sienos, susiformavusios, kai krateris pirmą kartą išsiveržė. Ir su žmonijai būdingu arogantiškumu šioje niekieno žemėje nutiesti keliai ir pastatytos observatorijos – čia, ant šio miegančio, bet vis dar aktyvaus ir labai didelio vulkano.

Kai aplankėme jį prieš kelerius metus, stovėjome apžvalgos galerijoje, ir staiga žemė po mūsų kojomis sudrebėjo, net keli langai išdužo. Snaudžiantis gigantas pasirąžė pro miegus.

5. Mėlynosios skylės – Bahamai

Tiek Bahamų žemėse, tiek vandenyne randamos gilios apskritos ertmės, žinomos kaip Mėlynosios skylės, kurios dažnai yra urvų raizginių pradžia – kai kurie jų būna net keturiolikos kilometrų ilgio. Nardytojai pasakoja apie vandens būtybes, iš jų kai kurios mokslui vis dar nežinomos. Be to, jie užfiksavo ertmes su stalaktitais ir stalagmitais, kurie formuojasi tik sausose vietose.

Tyrinėtojams tai buvo įrodymas, kad vienu metu, maždaug prieš 65000 metų, kai pasaulyje karaliavo paskutinis didysis ledynmetis, Bahamų jūros lygis buvo iki 150 metrų žemesnis nei yra dabar. Laikui bėgant salų kalkakmenius išgraužė vanduo, atsirado olų tinklai. Kai prieš 10 000 metų vėl pakilo jūros lygis, kai kurie atsidūrė po vandeniu ir susiformavo Mėlynosios skylės.

6. Pragaro vartai – Turkmėnija

Atsirado Darwaza kaime, Turkmėnijos Kara-Kum dykumoje, kur 1971 metais sovietų žvalgytojų komanda grąžtu atsitiktinai kliudė gamtinėmis dujomis pripildytą ertmę. Urvas sprogo, palikdamas 25 metrų gylio ir 60-70 metrų skersmens kraterį. Greitai paaiškėjo, kad dujos vis dar kyla iš kraterio iš dar gilesnių sluoksnių.

Sklinda kalbos, kad tuomet buvo nuspręsta padegti, užuot leidus dujoms kauptis. Pasak įvairių šaltinių, nuo to laiko krateris degė nuolat ir buvo pramintas vietinių „pragaro vartais“. Vis dėlto gidai tikina, kad tai – visiškai natūralios kilmės reiškinys.

7. Sanqingshan – Kinija

Sanqingshan yra sąlyginai nedidelis nacionalinis parkas netoli Shangrao miesto Jiangxi provincijoje Kinijoje. Tačiau mažą dydį visiškai atperka neįtikėtinas gamtos grožis. Šios vietovės paslaptis – neįprastos geologinės granito formos ir klimato variacijos, dažnai dovanojančios rūkus, miglas ir žavius saulėlydžius.

Tie, kurie aplankė šią vietą, mini užplūstančius taikos ir ramybės jausmus. Šis poveikis dar pastiprinamas natūraliais kriokliais, šaltiniais. Jei tik leisite sau – galėsite pamatyti tobulą Žemės, Vandens, Vėjo ir Ugnies dermę.

8. Afrikos akis – Mauritanija

Iš kosmoso ši paslaptinga įduba Sacharos dykumoje Mauritanijoje tikrai atrodo kaip žmogaus akis. Šį gamtinį reiškinį neretai mėgstama aiškinti ne kaip natūralų geologinį darinį, o kaip meteorito palikimą. Yra žmonių, tikinčių, kad įduba susidarė dėl požeminio branduolinio sprogimo. Beje, ginklas turėtų būti milžiniškas. Kol kas jokia šalis pasaulyje neturi ginklo, galinčio padaryti tokią žalą.

9. Sokotros sala – Jemenas

Ši žavi maža sala yra netoli Jemeno krantų. Izoliuoti nuo likusio pasaulio, jos augalai išsivystė į keisčiausias formas, nematytas niekur kitur pasaulyje. Vienas žinomiausių – „drakono kraujo“ medis, kurio sula naudojama kaip dažai arba kaip menamas afrodiziakas.

Kitas augalas – dykumų rožė (Adenium obesium), tačiau populiaresnis jo pavadinimas – dramblio kojos medis. Sala tampa vis labiau žinoma pasauliui ir turi didžiulį potencialą tapti populiaria ekoturizmo vieta, jei tik turistai nepridarys daugiau žalos nei naudos. Sokotra buvo įtraukta į pasaulio paveldo vietas 2008 metais.

10. Lenktynių dykuma – JAV

JAV, Kalifornijoje, Mirties slėnyje, vienoje lygiausių vietų žemėje išsidėstę keisti ir nepaaiškinami keliaujantys akmenys. Kartą per metus dykumoje palyja ir pasidaro slidu, ir tuo metu rieduliai bei uolos slenka, palikdami aiškiai matomus pėdsakus.

Nors, mokslininkų nuomone, dėl to kalti stiprūs vėjai, kai kurios uolos staiga pakeičia kryptį ir su pavydėtinu tikslumu grįžta į pradinę padėtį. Visi įrodymai byloja, kad tai ne išsigalvojimas, nors žinoma, kad akmenų judėjimas niekad nebuvo užfiksuotas video medžiagoje. Šiame technologijų amžiuje tai išties be galo keista.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją