Povandeniniai turtai
Šią vulkaninę salą (plotas 2 tūkst. kv. km, ilgiausioje vietoje – 62 km, o plačiausioje – 48 km) supa barjerinis rifas, numaldantis dūžtančias bangas ir sukūręs rojų nardytojams. Tinkamiausia nardyti yra šiaurinė pakrantė. Ji tęsiasi nuo Baie du Tombeau (pavadinimas kilęs nuo nesuskaičiuojamo kiekio pakrantėje dužusių laivų) iki Grand Gaube. Vietomis koralai auga prie pat kranto. Ir ko jiems neaugti, kai vandens temperatūra ištisus metus siekia 22–27 laipsnius.
Pavargus nuo turškimosi vandenyje galima išsitiesti pakrantėje – tarp įkaitusių lavos akmenų priteka jūros vandens ir susidaro negilūs vandens baseinėliai su vaizdu į vandenyną ir Coin de Mire salą. Ši nemaža, bet negyvenama sala – vienas Mauricijaus simbolių. Guli ramioje lagūnoje ir stebi, kaip Coin de Mire, iškylančią į 163 m aukštį, nuolatos talžo bangos.
Kultūrų įvairovė
Kelionių agentūros šią šalį pristato kaip ramybe ir maudynėmis jūroje alsuojantį rojų: prabangios vilos, didžiuliai viešbučiai, dailiausios pavėsinės pakrantėse, išpustytos gatvės. Bet tai tik vadinamuosiuose turistų rezervatuose. Iš tikrųjų Mauricijus, ypač miestai, – ūžesio ir bruzdesio pilna sala. Per įvairiaspalvę kolonizacijų istoriją čia susikūrė tikra kultūrų mišrainė. XVI a. atvyko portugalai, olandai, vėliau valdė britai, prancūzai, vežė jie čia vergus ir samdinius. Kreolai, europiečiai, kinai– trys žemynai vienoje saloje.
Daugiau nei pusė gyventojų – indai. Atvežti jie buvo po vergijos panaikinimo dirbti cukranendrių plantacijose. Jų kvartaluose visas gyvenimas verda gatvėje. Visoje saloje nemažai duty free parduotuvių. Turguje pardavėjai labai paslaugūs. Derantis kainos krenta daugiau nei perpus.
Gatvėse vėjas plazdena indžių sarius, iš tolo matosi spalvingos jų šventyklos. Vairavimo maniera irgi rytietiška. Patiems nuomotis automobilį nesinori, dar ir kairės pusės eismas gąsdina. O ir nereikia, automobilis dienai su vairuotoju atsieis nebrangiai ir jausiesi saugiai.
Spalvų įvairovė
Apsilaupę miestai skendi salos žalumoje. Tiek palankus klimatas, tiek patys gyventojai sodina ir puoselėja augalus. Netoli sostinės Port Luiso, vienintelio saloje pramonės miesto, yra Pamplemousses miestelis, visame pasaulyje garsus savo botanikos sodais. Šie karališkieji sodai dabar užima apie 30 ha plotą ir yra pavadinti „Sir Seewoosagur Ramgoolam“. Tai vardas žmogaus, kuris vedė šalį nepriklausomybės link ir tapo pirmuoju salos ministru pirmininku.
Žaliuoja didžiuliai baobabai, 60 rūšių palmių, iš kurių net 24 aptinkamos tik Maskarenų salose, didžiuliai gėlynai.
Rekonstruotas nedidelis cukraus malūnas, elnių parkas. Visgi lankomiausios yra Amazonės lelijos. Ant jų didžiulių lyg padėklas lapų trypinėja paukščiai. Džiungles keičia žali kilimai linguojančių stiebų.
Mauricijus yra antras pagal dydį cukraus eksportuotojas pasaulyje. Keli kilometrai nuo Flacq miestelio yra didžiausias salos cukraus malūnas (sakoma, kad vienas iš didžiausių pasaulyje).
Vėžlių karalystė
Vietinių gyvūnų čia nėra daug, keletas rūšių vaisiaėdžių šikšnosparnių ir paukščių, o nacionalinį paukštį dodo išvysime tik ant monetų, degtukų, pašto ženklų... Šį Mauricijaus simbolį suvalgė ankstyvieji kolonistai, sustodavę saloje pasipildyti maisto atsargų. Didžiuliai, neskraidantys ir riebūs paukščiai, niekada nematę žmonių ir nebaikštūs, buvo lengvas grobis.
Tingiai guli sodų aptvarų pašiūrėse didieji sausumos vėžliai. Lėtai atsikelia apie 150 metų galiūnas, sveriantis 200 kg. Beje, sutikti jų galima ne tik parkuose ar pakrantėse dedančius kiaušinius, bet ir žmonės kiemuose juos augina lyg naminius gyvūnėlius. Tarsi vištos vaikšto povai, miškuose laksto elniai, atvežti medžioklės malonumams.
Pietų ir pietvakarių lagūnos
Viena gražiausių Mauricijuje laikoma pietų ir pietvakarių pakrantė. Ji tęsiasi nuo Mahebourgo rytuose iki Le Morne vakaruose. Lagūnas ir smėlėtus paplūdimius, tradicinį Mauricijaus kraštovaizdį, keliaujant piečiau, tarp Blue Bay ir Souillac, pakeičia aštrios vulkaninės uolos, į kurias griūna šėlstanti jūra.
Turizmas šioje pakrantėje mažiau išplėtotas, nes pajūrio malonumais mėgautis trukdo nuolatos šėlstantys vėjai. Žinoma, buriuotojams toks oras pats geriausias. Mahebourgas garsus sausainiais, pagamintais iš manijokų. Šie augalai yra nuodingi, jų neėda net skėriai, todėl prieš kepant jie yra apdorojami, kad pasišalintų nuodai. Skonis neįprastas, bet egzotiškas ir viliojantis.
Spalvota žemė
Netoli pakrantės miškingoje lygumoje įsikūręs Chamarel miestelis. Jo apylinkės garsėja spalvotomis žemėmis. Vidury miškų išlindę keistos žemės klodai. Spalvų paletė vingiuoja nuo gelsvos iki rausvos. Čia neauga augalai, klodų neveikia erozija. Aliuminio ir geležies oksidų bei dirvožemio mišinys, reaguodamas su oru, pradeda mirgėti, o per saulėlydį ir saulėtekį nusidažo įspūdingiausiomis spalvomis. Būtent tada ir rekomenduojama važiuoti. Netoliese iš 83 m aukščio krinta kriokliai.
Šventasis ežeras
Lankomiausias ežeras yra centrinėje salos dalyje. Grand Bassin tyvuliuoja 702 m aukštyje. Šis ežeras krateryje indams yra šventas. Nuo 1897 m. kiekvieną vasarį šimtai tūkstančių piligrimų šventės Maha Shivaratree metu traukia čionai melstis dievui Shivai. Tai didžiausia induistų šventė už jų šalies ribų.
Po šimto metų nuo piligrimystės pradžios į Grand Bassin buvo įlieta šventojo Gango vandens ir jis taip pat tapo šventu. Prie ežero krantų stovi antra pagal dydį pasaulyje simbolinio aukščio (108 pėdų (1 pėda apie 30 m)) Shivos statula. Centrinėje dalyje poilsiautojai aplanko ir užmigusio ugnikalnio kraterį (85 m gylio ir 200 m skersmens). Iš čia atsiveria įspūdinga salos panorama. Kraterio kraštus dengia miškai, tad galima leistis iki viduryje tyvuliuojančio ežerėlio.
Mauricijaus gyventojai garsėja kaip laivų maketų amatininkai. Jau 30 metų vien tik rankomis gamina tikslius istorinius modelius pagal mastelį iš natūralių medžiagų. Vienas gaminamas apie porą mėnesių.
Patarimai
Pigiausia skristi per Londoną su Mauricijaus oro bendrovės lėktuvu.
Kainos prekybos centruose kaip Lietuvoje.
Vaisai turgeliuose triskart pigesni nei Lietuvoje, o skonis nepalyginamas.
1 kg cukraus kainuoja 1 Lt. Vietinė kava labai skani, kvapni, kainuoja tiek, kiek ir Lietuvoje.
Šviežios žuvies porcijos restorane kaina – maždaug 25 Lt.
Gyvenamąją vietą reikia užsisakyti iš anksto. Ją reikia deklaruoti anketoje oro uoste.
Norint privataus ir pigaus gyvenimo, geriausia užsisakyti apartamentus ir vilas (kaina – nuo 7 eurų žmogui).
Ekskursijas po salą organizuoja daugelis vietinių agentūrų (kaina žmogui apie 50 Lt). Saloje nėra privačių pliažų. Visos pakrantės atviros. Tai ideali atostogų vieta, ypač šeimai su vaikais.
Lyja nedaug. Vasarą (nuo lapkričio iki balandžio) oro temperatūra siekia 23–33 laipsnius, žiemą (nuo gegužės iki spalio) nuo 17 iki 23 laipsnių.
Visus metus ant stalo puikuojasi ananasai, kokosai, bananai, avokadai...
Siūloma nardyti, pasivaikščioti jūros dugnu su skafandrais ant galvos.
Nardytojus į salą traukia garsus pasaulyje instruktorius vietinis kreolas Hugues Vitry, suteikiantis galimybę panardyti su daugeliu retų, jo prijaukintų jūros gyvūnų.
Birželio „Kelionių ir pramogų“ numeryje skaitykite:
„Viską, kas skirta, išgyventi iki galo“
Pokalbis su Romualdu Požerskiu
Tūkstantmečio keliautojai: Lietuvai ir pasauliui
Juozapas Chodzka – keliautojas su generolo antpečiais
Kėdainių krašto dvarai
Mistinės Lietuvos vietos
Į Dzūkiją – į tetervinų tuoktuves
Minčiagirės dvasia
Salako bažnyčia ir narsūs salakonai
Jomantų miško taku
Mauricijus – idėja atostogoms
Kroatija. Keliautojo gidas
Ekstremalu. Aukštųjų Tatrų milžinas Gerlachas
Plaukimas jūra ir Pagramančio slėpiniai
Izraelis – akivaizdu bet neįtikėtina...
Karelijos keliais. Keliautojo gidas
Renginiai, naujienos, įdomybės iš Lietuvos ir pasaulio
