„Dabar dažnas žmogus nesuvokia, kas tas Vilnius. Daugiausia turistams rodomi Senamiestis, pilis, bažnyčios, o kad yra unikalių vietų parkuose - pamirštama. Kai ant Pučkorių geologinės atodangos atsistoja žmogus ir žiūri į Girnio slėnį, galvoja: negali būti, kad čia Vilnius – čia tiek daug žalumos, natūralių gamtinių teritorijų, neiškirstų miškų, neužstatytų vietų. Ribiškių kalvynas – kalnų labirintas. Arba kai vedu į Sapieginę, Šveicariją, tai žmonės aikčioja – kokie čia kalnai! Ne veltui Šveicarija pavadinta... Profesorius Česlovas Kudaba sakydavo, kad tokio reljefo mums kiekviena Europos sostinė galėtų pavydėti“, - DELFI pasakojo šeštus metus po Pavilnių ir Verkių regioninius parkus keliautojus vedžiojanti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistė Nijolė Balčiūnienė.

Anot jos, norinčiųjų kiekvieną sekmadienį pėsčiomis keliauti Verkių bei Pavilnių regioninių parkų takeliais ir pažinti gamtą – daugybė. Moteris įsitikinusi, kad vilniečiams ilgą laiką trūko išėjimo iš urbanizuoto senamiesčio.

N.Balčiūnienė pasakojo, kad per metus keliaujama 6 mėnesius. Jau dvejus metus palankiausias laikas keliauti žiemą – vasaris ir kovas, kuomet žemę užkloja balta sniego danga. Apie kovo 20 d. sezonas uždaromas pavasario lygiadienio šventimu. Po pertraukos keliautojai susitinka gegužę - tada keliaujama iki Joninių. Rugsėjį ir spalį kelionės tęsiamos iki Vėlinių.

„Kiekvienu metų laiku gamta vis kitokia – keliautojams nepabosta ateiti ir antrą, ir trečią kartą, skirtingais metų laikais. Net ir toje pačioje vietoje atsidūrę antrąkart jie nustemba, neatpažįsta teritorijų. Anksčiau ateidavo 30-40 žmonių, praėjusį rudenį į žygius atėjo šimtai“, - prisiminė N.Balčiūnienė.

Anot jos, į gamtą traukia jaunos šeimos, seneliai su anūkais, studentai. Pažintinių žygių metu keliautojams pasakojama apie gamtos vertybes, reljefą, aiškinama, kas jį suformavo, kalbama apie kultūros objektus ir tai, kas tose vietose buvo prieš kelis šimtmečius. Vasarą nueinama apie 10 kilometrų, kitu metų laiku – kiek mažiau. N.Balčiūnienė pasakoja, kad einama ne takais, o „lendama į gamtą“.

Į „Snaigės“ žygį – ir per Velykas

Jau daugiau kaip 30 metų vilniečiai sekmadieniais kviečiami į „Snaigės“ žygius slidėmis, vykstančius vis kitose sostinės apylinkėse. „Svarbiausia – noras. Žmogus vis ruošiasi, sako, slidės sode ar kaime - taip delsiant ir baigiasi žiema. Reikia veržlumo, atkaklumo“, - įsitikinęs žygių organizatorius, Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas Algimantas Jucevičius.

Pasak jo, šįmet vykusiuose 3 žygiuose dalyvavo po kelis šimtus žmonių. Į pirmąjį žygį Vingio parke susirinko 518 dalyvių, praėjusį savaitgalį į gamtą išsiruošė dar daugiau žiemos sporto mėgėjų – 712. Sovietmečiu žygiai sukviesdavo ir po 2 tūkstančius žmonių, tačiau, anot A.Jucevičiaus, anuomet slidžių turėdavo darbovietės, veikdavo slidžių nuomos punktai. Sekmadienio žygiuose dalyvauja vaikai nuo 4 metų, o štai prieš savaitę 11 kilometrų trasą įveikė ir 77 metų senolis. Tačiau „Snaigės“ žygio tėvynė – ne Vilnius - pirmasis „Snaigės“ žygis surengtas 1963 m. Kaune.

A.Jucevičius sako, kad po sekmadienio išvykos pažymėta žygio trasa paliekama, kad ja galėtų paslidinėti kuo daugiau žmonių. Tokia trasa palikta ir Vilniaus Vingio parke, tad ja gali kasdien slidinėti kiekvienas norintis. „Snaigės“ žygio pabaigoje dalyviams įteikiami žygio lipdukai, vaišinamasi arbata.

Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas pasakojo, kad vaikai šliuožia 4 kilometrus, suaugusieji įveikia 10-15 kilometrų. Anot jo, žygis turi ir pažintinių, ir sveikatingumo, ir pabuvimo gamtoje tikslų. Kad ir kokios bebūtų žiemos, mažiau 4 žygių surengta nebuvę. Pastarosiomis žiemomis slidinėjama iki balandžio, o vieną žiemą surengta net 16 žygių.

„Jeigu mieste šlapia, miške situacija visai kita. Žmonės čia geriausiai atsigauna nuo kompiuterių ir televizoriaus“,- įsitikinęs keliautojas. Pernai slidininkai ir Velykas šventė ant sniego.

A.Jucevičius ramina, kad slidinėjimas nėra labai brangus malonumas - padėvėtas slides galima įsigyti už 60-70 litų. Anot jo, paprastesnių slidžių reikėtų ieškoti didžiuosiuose prekybos centruose. Jis pats slidžių batus dėvėtų drabužių parduotuvėje pirko už 5 litus.

Šį sekmadienį Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija į žygį kviečia kartu su Vilniaus keliautojų klubu. Keliautojai susipažins su Verkių dvarvietės sodyba, apsnigtais miško takeliais keliaus prie mažojo Verkės upelio ištakų, jiems žadama parodyti šimtamečius ąžuolus ir vietas, kurių vienas nerastum.

Žygis prasidės 11 val. prie Verkių dvarvietės arklidžių (Žaliųjų Ežerų g. 37). Neturintys slidžių keliaus pėsčiomis, dalyvaujantys „Snaigės“ žygyje - šliuoš. Po žygio visų lauks karšta arbata.

Vasario 25 dieną Vilniaus keliautojų klubas slidininkus kviečia rinktis Karoliniškėse, Druskio gatvės gale. Tą pačią dieną, 11 val., organizuojamas pažintinis pėsčiųjų žygis po Verkių regioninį parką. Keliautojų maršrutas vingiuos Turniškės ir Riešės upelių pakrantėmis. Žygio pradžia - prie Jeruzalės pradinės mokyklos (Žaliųjų ežerų g. 85).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją