Šalis apipinta legendomis ir mitais: anot didžiojo Antikos dainiaus Homero „Odisėjos“, būtent Gozo saloje esančioje oloje gražioji nimfa Kalipsė septynerius metus buvo įkalinusi legendinį keliautoją Odisėją.
Maltos salose žmonės gyveno jau apie 5200 m. pr. Kr., manoma, jog Gozo saloje aptikti priešistoriniai statiniai yra keliais tūkstantmečiais senesni nei žymiosios Egipto piramidės.
Plotas: valstybę sudaro trys pagrindinės salos: Malta (246 km2), Gozas (67 km2) ir Kominas(2,7 km2), taip pat jai priklauso keletas negyvenamų Kominoto, Filfolos, Sent Polio ir kitų salų. Visas valstybės plotas – 316 kvadratinių kilometrų.
Sostinė: Valletta, kuri yra ir svarbiausias Maltos uostas.
Gyventojai: ~400 000
Etninės grupės: maltiečiai (senovės kartaginiečių ir finikiečių palikuonys, sumišę su atvykėliais iš Sicilijos, Graikijos).
Religija: Romos katalikai 91%.
Kalbos: 2 oficialiai pripažįstamos valstybinės kalbos - maltiečių ir anglų.
Istorija: Malta apgyvendinta 5200 m. pr. m. e. Manoma, kad tai buvo siciliečiai.
Vienas Svarbiausių Maltos laikotarpiu yra šventyklos laikotarpis, prasidėjęs apie 3600 m. pr. m. e. Džgantijos priešistorinė šventykla Gozo saloje yra seniausias laisvai stovintis pastatas pasaulyje.
Apie 1000 m. pr. m. e. Maltos salas kolonizavo finikiečiai, o VIII a. pr. m. e. pabaigoje pagrindinėje saloje graikai įkūrė Miletės koloniją.
400 m. pr. m. e. salos atiteko Kartaginai, o 218 m. pr. m. e. - Romai.
Naujajame Testamente rašoma, kad Šventasis Paulius 60 m. m. e. patyrė laivo sudužimą ir buvo išmestas į krantą Melitės saloje. Manoma, kad tai buvo Malta, ta vieta dabar vadinama Švento Pauliaus įlanka.
Švento Pauliaus įlanka. Shutterstock nuotr.
440 m. salą užėmė barbarai. 533 m. Maltą iš jų atėmė Bizantijos generolas Belisarijus, kartu su Sicilija valdęs šalį 340 metus.
Maltą užėmus Fatimidams, 220 metų buvo juntama stipri arabų įtaka. Be Sikulo arabų kalbos, medvilnės, apelsinų, citrinų, arabai įvedė naujų drėkinimo technologijų.
Sicilijos karalystė valdė salas apie 1194-1530 m. ir tuomet prasidėjo krašto lotynizacija.
Vaizdai iš Barracca sodų Vallettoje.
XVI a. pradžioje Maltą ėmė valdyti Švento Jono riteriai, kol 1798 m. juos išvijo čia atvykęs Napoleonas Bonapartas. Tačiau prancūzai valdė neilgai, nes maltiečiams nepatiko tai, kad jie ėmė plėšti šalies turtus, tad salos gyventojai paprašė britų pagalbos. Prancūzai pasidavė, maltiečiai paprašė britų pasilikti, tačiau negavo trokštamos savivaldos ir tapo kolonija.
1964 m. rugsėjo 21 d. Malta tapo nepriklausoma valstybe, o 1974 m. gruodžio 13 d. pasiskelbė respublika.
2004 m. gegužės 1 d. Malta tapo ES nare, o 2008 m. sausio 1 d. prisijungė prie eurozonos.
Klimatas: Viduržemio su švelniomis lietingomis žiemomis ir karštomis sausomis vasaromis.
Valiuta: euras. 2004 m. Malta tapo Europos sąjungos nare.
Eismas: kadangi Malta - buvusi britų kolonija, čia eismas vyksta kairiąja kelio puse. Greitis: 40-64 km/h.
Apgyvendinimas: turistams siūloma nuo 5 žvaigždučių viešbučių, prabangių vilų ant jūros kranto, SPA centrų iki jaukių apartamentų ar kambarių privačiuose namuose.
Vienas prabangiausių Vallettoje - 5 žvaigždučių „Excelsior“ viešbutis, kuriame buvo apsistoję: Angela Merkel, Hillary Clinton, taip pat pramogų pasaulio atstovai: Lady Gaga, Davidas Guetta, Enrique Iglesias, Kidas Rockas, Snoop Dog ir kt. Kasmet birželį Maltoje vyksta nemokamas Isle of MTV renginys, kur koncertuoja žymiausi pasaulyje muzikantai.
Turizmas: 2010 m. duomenimis, Maltoje apsilankė 1,3 mln. turistų (86,8 proc. - iš Europos sąjungos šalių), kurie išleido daugiau nei 1,1 mlrd. eurų.
Vizitinė kortelė: labiausiai su Malta asocijuojasi Suverenus karinis Hospitaljerų Šv. Jono ordinas (tiesiog Šv. Jono arba Maltos riterių ordinas), Jeruzalėje įkurtas 1009 m., o Maltos saloje įsikūręs XVI amžiaus viduryje.
Švento Jono ordinas buvo įkurtas saugoti tarpinius punktus pakeliui į Šventąją Žemę ir padėti piligrimams, keliaujantiems į abi puses, taip pat jų misija buvo suteikti medicininę pagalbą.
Kaip savo istorijos pradžioje, taip ir dabar, Maltos ordinas vadovaujasi šūkiu „Tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstantiems“ (Tuitio fidei et obsequium pauperum). Prieš keletą šimtmečių savo pašaukimą Ordinas vykdė aniems laikams būdingomis formomis – kalaviju kovojo su krikščionių priešais ir globojo maldininkus.
Shutterstock nuotr.
Šiandien Maltos ordinas – viena didžiausių krikščioniškų humanitarinių organizacijų, išlaikantis vaikų ir senelių namus, ambulatorijas, ligonines ir prieglaudas ne tik skurstančiuose pasaulio regionuose, bet ir Vakarų šalyse, turintis gerai organizuotą greitosios pagalbos tarnybą.
Tikrųjų įžadus davusių vienuolių tėra kelios dešimtys. Likusieji – riteriai ir damos – tarsi garbės nariai, priimami į Ordiną įsipareigojant remti jo humanitarinę veiklą. Maltos ordino vadovaujamose medicinos struktūrose šiuo metu dirba 11 tūkstančių tarnautojų ir 80 tūkstančių savanorių. Būtent savanorišku darbu remiasi visa humanitarinė veikla 140 pasaulio šalių.
Kaip nuvykti iš Lietuvos: nuo gegužės mėnesio „Ryanair“ iš Kauno pradėjo tiesioginius skrydžius į Maltą.
Bus daugiau.
