Kalėdų eglutės paprotys pamažu išpopuliarėjo ir kitose Europos dalyse. Anglijoje karalienės Viktorijos vyras Princas Albertas Kalėdų eglutes išpopuliarino Vindzoro pilyje 1841 metais papuošdamas pirmąją anglišką Kalėdinę eglutę žvakutėmis, įvairiais saldumynais, vaisiais ir imbieriniais sausainiais. Be abejo, netrukus jo pavyzdžiu pasekė ir kitos turtingos Anglijos šeimos, papuošalams naudojusios įvairiausius ekstravagantiškus dalykus.
Charlesas Dickensas 1850 metais aprašė Kalėdų eglutes, papuoštas lėlėmis, miniatiūriniais baldais, mažais muzikiniais instrumentais, juvelyriniais dirbiniais, žaisliniais šautuvais ir kardais, vaisiais ir saldainiais.
Didžiąją XIX a. dalį amerikiečiams Kalėdų eglutė buvo svetima keistenybė. Pirmuosiuose įrašuose apie viešai matomą Kalėdinę eglutę 1830 metais buvo paminėti vokiečiai naujakuriai iš Pensilvanijos. Jie eglutę pastatė viešai, norėdami surinkti pinigų vietinei bažnyčiai. 1851 metais eglutė buvo papuošta šalia bažnyčios. Bet parapijiečiai manė, kad tai yra šventvagystė ir grįžimas į pagonybę, todėl pareikalavo dvasininkų pašalinti eglutę.
Pačioje XIX a. pabaigoje išpopuliarėjo krikščioniški kalėdiniai papuošalai iš Vokietijos, todėl eglučių puošimas padėjo populiarėti visose JAV. Pažymėtina, kad europiečiai puošė nedidelius, maždaug 1,2 metrų aukščio medelius, o amerikiečiai norėjo, kad jų eglutės remtų lubas.
XX a. pradžioje amerikiečiai eglutes dažniausiai puošdavo rankų darbo žaisliukais, o išeiviai iš Vokietijos ir toliau naudojo obuolius, riešutus, imbierinius sausainius. Netrukus buvo pradėti naudoti ir dažyti kukurūzų spragėsiai, derinti su uogomis ir riešutais.
Atsiradus elektrai, išpopuliarėjo ir kalėdinės lemputės, apšviesdavusios eglutes visą parą. Eglutės su girliandomis buvo pradėtos statyti visų miestų aikštėse. Visi svarbūs viešieji ir privatūs pastatai Kalėdų atostogų pradžią paminėdavo eglutės puošimo ceremonija.
Pirmosios Kalėdų eglutės buvo puošiamos ne angelų, o fėjų – gerųjų dvasių – figūrėlėmis, nors kadaise blogosioms dvasioms nubaidyti buvo naudojami rageliai ir varpeliai.
Lenkijoje kalėdinės eglutės būdavo puošiamos angelais, povais ir kitais paukščiais, taip pat daugybe žvaigždžių. Švedijoje eglutės puošiamos ryškiai nudažytais mediniais ornamentais ir šiaudinėmis gyvūnų bei vaikų figūrėlėmis. Danijoje ant eglučių kabinamos mažutės Danijos vėliavos, varpeliai, žvaigždutės, snaigės ir širdutės.
Japonijos krikščionys pirmenybę teikia mažoms vėduoklėms ir popieriniams žibintams. Tradicijas išlaikantys lietuviai savo egles puošia šiaudiniais paukščių narveliais, žvaigždėmis ir geometrinėmis figūromis. Šiaudai yra vilties kitais metais sulaukti gero derliaus ženklas.
Čekų ir slovakų eglutės puošiamos ornamentais, pagamintais iš dažytų kiaušinio lukštų, o ukrainiečių eglutes puošia sėkmę nešantis voras su voratinkliu. Legendos byloja, kad neturtinga moteris, neturėjusi kuo papuošti savo eglutės, prabudusi Kalėdų rytą pamatė, kad voratinklis, dengęs eglės šakeles, kylančios saulės buvo paverstas sidabru.
