- O kodėl po vidurinės iš karto išėjote tarnauti? Tingėjote mokytis toliau?
Ne. Stojau į Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją mokyklą. Muzikinius egzaminus įveikiau be vargo, o su kitais mokslais... Neslėpsiu - mokykloje buvau stiprus trejetukininkas. Man buvo įdomiau brazdinti gitara ir dainuoti.
- Kokią specialybę buvote išsirinkęs?
Dainavimo nebuvo, tai nusitaikiau į būgnus. Vis arčiau roko. Bet nepavyko.
- Bet vaikinui iš provincijos pavyko įsidarbinti tuo metu prestižiniame viešbutyje “Lietuva” ir dainuoti varjetė programose.
Mane čia atlydėjo P.Vyšniauskas, tačiau jokio “blato” nepažadėjo. Turėjau pereiti kelis atrankos konkursus, kol buvau priimtas. Čia dainavau devynerius metus. Tai buvo puiki profesinio meistriškumo mokykla. Staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus - Eimunto Nekrošiaus kvietimas sudainuoti Romeo “Meilėje ir mirtyje Veronoje”. Nuo čia prasidėjo kitas etapas mano, kaip muzikanto, kelyje. Teko dirbti prestižiniuose viešbučiuose ir klubuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Olandijoje. Sulaukiau daug įdomių pasiūlymų ir projektų Lietuvoje.
- Vienas jų - visai nesusijęs su muzika.
Vieno grožio ir terapijos centro vadovė mane pakvietė nušlifuoti veidą ir panaikinti nelygumus. Labai smarkiai ten nesiveržiau, bet kadangi tai buvo reklamos akcija - atėjau. Tuomet, prieš aštuonerius metus, tai man būtų kainavę aštuonis tūkstančius litų.
- Ar tai buvo skausminga procedūra?
Oda šlifuojama lazeriu. Nors ji šiek tiek nuskausminama, tačiau vis tiek skaudėjo. Juk tau nuiminėja pirmąjį veido odos sluoksnį. Likau su gerokai paraudusia šviežia oda, kurią turėjau labai saugoti nuo saulės. Kitaip - būčiau tapęs dar ir šlakuotas.
- Ar rezultatu likote patenkintas?
Įsivaizdavau, kad tapsiu toks, kaip vaikystėje, tačiau stebuklų nebūna. Po metų dar pakartojau procedūrą. Ženklaus pasikeitimo nebuvo. Kai po jos sutikau mikrochirurgą Kęstutį Vitkų, jis mane kruopščiai apžiūrėjo ir pasakė, kad procedūrą buvo galima atlikti ir geriau. Profesorius pasiūlė savo paslaugas ir patikino, kad įmanoma visai išlyginti mano veido odą. Et, pagalvojau, kad jei nugyvenau toks šitiek laiko, išgyvensiu ir toliau.
- Kaip prižiūrėjote savo odą po procedūrų?
Specialiais kremais, o dabar specialiu mano kosmetologės rekomenduotu muilu, kuriuo prausiuosi rytą vakarą. Vis smagiau nei ta moteriškai kosmetika.
- Dažnai lankotės pas kosmetologę? Ar tai jūsų netrikdo?
Nejaukiai jaučiausi tik pirmą kartą. O vėliau susitaikiau su tuo. Turėčiau pas kosmetologę lankytis kas mėnesį, tačiau kartais taip užsisuku darbuose, kad pasirodau tik po trijų.
- Prieš kelerius metus staiga smarkiai pasikeitėte - ėmėte daug šypsotis.
Turėjau rimtų problemų dėl dantų. Pasidariau operaciją, kuri kainavo 20 000 litų. Man įstatė keturis implantus, padarė kaulo priauginimo operaciją. Vienas implantas sukėlė sinuso komplikaciją. Kai mane operavo - lijo. Buvo vasara, ir su “Pelenais” turėjau dirbti viename Nidos restorane. Galvojau, kad tik tas lietus užsitęstų ilgiau, kol bent šiek tiek sugis mano susiūta burna. Ne velnio - kitą dieną nušvito saulė ir restorano savininkai mums priminė susitarimą.
- Kaip išsivertėte?
Sunkiai. Nuo sinusų komplikacijos po akimis atsirado mėlynės, kurias slėpiau po kepure su snapeliu. Dainuoti buvo labai skausminga. Būdavo, kad viduryje dainos mano burna prisipildydavo kraujo. Neturėjau kitos išeities scenoje, kaip tik jį nuryti. Bičiulis pasakojo apie vieno žiūrovo repliką: “Matei, Gabalis į lempą gavo”. Po koncerto vos atsivilkdavau iki savo lovos. Termometro stulpelis buvo pakilęs iki galo. Prisigerdavau vaistų ir krisdavau kaip negyvas. Po trijų dienų, kai ištirpo siūlai, labai palengvėjo.
- Vėliau juokaudavote, kad į burną “susidėjote” neblogą automobilį.
O Vytautas Grubliauskas - Kongas susirūpino: “Baik tu, čia juk butas. Greičiau statyk signalizaciją”.
- Ar būtumėte pasiryžęs tokioms kančioms dėl grožio, jei nebūtumėte scenos žmogus?
Tikriausiai, nes esu civilizuotas žmogus, gyvenantis tarp žmonių. Negerai apsileisti.
- Kur prasideda ir baigiasi vyriškumas kovoje dėl grožio?
Ryškiausias, visas ribas peržengęs pavyzdys yra Michaelis Jacksonas. Kai tamsiaodis sumano tapti šviesiaodžiu ir perkonstruoti savo veidą... Nemanau, kad vyrams dera injekcijomis putlinti lūpas, skruostus. Tai - moteriški rūpesčiai. Vyras turi būti švarus, tvarkingas, skoningai apsirengęs ir svarbiausia - vyriškas.
Apie pašnekovą
Žemaitis dainininkas Česlovas Gabalis (44 ) gimė... Estijoje. Ten buvo komandiruotas jo tėvas - inžinierius. Po metų būsimoji scenos žvaigždė atvyko į Plungę. Čia jis baigė mokyklą, kur papildomai mokėsi pas legendinį Žemaitijos muzikos mokytoją Juozą Milašių. Tą patį, kuris muzikos pagrindus paklojo Petrui Vyšniauskui, Danieliui Praspaliauskiui, Andriui Kulikauskui, savo sūnui bendravardžiui Juozui Milašiui.
Po tarnybos armijoje pradėjo dirbti viešbučio “Lietuvos” restoranų programose. Po devynerių metų buvo pakviestas suvaidinti Romeo miuzikle “Meilė ir mirtis Veronoje”. Č.Gabaliui atsivėrė didžiosios scenos: pagrindiniai vaidmenys prestižiniuose muzikos veikaluose “Peras Giuntas”, “Jėzus Kristus - superžvaigždė”, “Paryžiaus katedra”, “Žmogus iš Lamanšo”.
Dainininkas ištikimas rokui ir daugiau nei dešimt metų muzikuoja grupėje “Pelenai”. Po legendinės dainos “Lopšinė” gruoblėto veido, kartais Lietuvos indėnu vadinamo dainininko kojomis krenta tūkstančiai dailiosios lyties gerbėjų. Česlovas buvo vedęs dainininkę Rositą Čivilytę. Dabar su žmona Edita augina judviejų 16 metų dukrą Godą.
