Pasitikėti Gamta (genetika), naudojant išskirtinai „namines“ priemones, galima tik iki tam tikro amžiaus.

Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai moterys susimąsto apie radikalius kovos už jaunystę būdus: aparatinius, injekcinius atjauninimo būdus, plastines operacijas.

Daugelį moterų tai veikia tarsi narkotikai ir jos „jaunina“ save peržengdamos bet kokias ribas, stengdamosi prilygti „glamūrinių“ žurnalų propaguojamam idealui. Bandymas pasiekti tokį idealą neretai būna atvirkštinis. Piktnaudžiavimas įvairiomis injekcijomis, botoksu, lazeriu, patempimais, dažnai moters veidą paverčia panašiu į kaukę.

Jeilio universiteto mokslininkai atliko labai įdomų eksperimentą, pateikdami jo dalyviams skirtingų moterų veidų fotografijas. Mokslininkų nuostabai, eksperimento dalyviai moterims, kurios buvo „paliestos“ plastikos chirurgų, davė daugiau metų nei joms iš tikrųjų buvo (eksperimento išvados pateiktos "Plastic and Reconstructive Surgery" žurnale).

„Atliktas tyrimas privers daugelį susimąstyti apie „patempimų“ vertę. Juk tai mes darome tam, kad atrodytume jaunesni, o ne senesni. Pasirodo, kad mūsų smegenis apgauti yra sunku. Jos greitai atskiria nenatūralius veidus ir padaro išvadą, kad „patempta“ moteris yra vyresnė“, - sakė vienas iš tyrimo autorių Johnas Persingas.

Ne visi ryžtasi plastinėms operacijoms, tačiau naudojasi kitomis grožio procedūromis: leidžiasi botuliną, atlieka hialurono rūgšties injekcijas, o vitaminų kokteilius iš mezoterapijos arsenalo daugelis pradeda nuo 20-25 metų, nesuprasdami, kad kiekviena injekcija gali paspartinti senatvę.

Mezoterapija

Nežiūrint į tai, kad mezoterapija naudojama 52 metus, daugelis specialistų linkę ją uždrausti kosmetologijoje dėl komplikacijų. Iš esmės, mezoterapija nėra nekaltas dalykas, tai biologiškai aktyvių medžiagų įvedimas į odą. Ir tų medžiagų sąrašas, farmacijos korporacijų pastangomis, nuolat papildomas. Beveik visos medžiagos yra vaistiniai preparatai, kurie, pažeidę organizmo balansą, gali išprovokuoti visą eilę ligų. Kiekviena moteris tikisi, kad komplikacijos ją aplenks. Tokia galimybė yra. Bet tai, kad kiekviena injekcija, maitinanti odą iš vidaus, gali sukelti odos senėjimą ir to neįmanoma išvengti – susimąsto nedaugelis.

Seniai įrodyta, kad „primaitinti“ odą kremais neįmanoma – jo patekimą į ląstelės vidų nulemia apsauginiai odos barjerai – rūgšties „skraistės“. Atrodytų, kas čia bloga, jei mes bandome apgauti gamtą, mažos injekcijos pagalba pateikdami būtinus odai vitaminus tiesiai į ląstelę? Deja, pagal fiziologijos taisykles, neveikiantis organas atrofuojasi kaip nereikalingas.

Gamtos yra numatyta „maitinti“ odą ne iš išorės, o iš vidaus per kapiliarus. Pateikdami „nemokamą“ maitinimą tiesiai į ląstelę, mes paprasčiausiai kasame sau duobę – duodam organizmui suprasti, kad kapiliarai mums nebereikalingi – taip jie atrofuojasi ir nebeatlieka savo natūralios funkcijos – nebeaprūpina odos reikiamais vitaminais.

Moterys, intensyviai atliekančios mezoterapijos procedūras, pačios pastebi, kad jų oda staigiai pradeda senti, jei tarp procedūrų būna didelės pertraukos.

Botoksas

Tai nervus paraližuojantys nuodai, besiveisiantys grybuose, nuo kurių net reanimacija ne visada išgelbėja. Žinoma, nuo mažos kosmetinės dozės niekas nei numirė, nei susirgo. Bet vis dėlto tyrimai rodo, kad dažnai naudojant botokso injekcijas, toksinai gali kauptis organizme, blokuodami neuronus.

Kaip tvirtina Viskonsino Medisono (JAV) universiteto mokslininkai, botoksas išlygina ne tik raukšles, bet ir paveikia smegenis. Mokslininkų teigimu, po injekcijos gali sutrikti žodinio teksto suvokimas, ką patvirtino atliktas eksperimentas su moterimis, prieš joms įšvirkščiant botokso ir po jo. Kaip pasakojo eksperimento vadovas Davidas A. Havas, moterims po atliktos botokso procedūros prireikė daugiau laiko, kad jos galėtų suformuluoti mintis ir suvoktų pasakytas frazes.

Niujorko medicinos koledžo dermatologų manymu, botokso injekcijos gali pagreitinti senėjimą: botoksas, patekęs į raumenį, jį paraližuoja; mimikų procese dalyvauja daug kitų raumenų ir jei vienas iš jų nustoja funkcionuoti, kiti suaktyvėja, sudarydami naujų raukšlių, tik kitoje vietoje. Išanalizavus paskutinius tyrimus, specialistai rekomenduoja botokso injekcijas atlikti ne dažniau nei 10 kartų per savo gyvenimą.

Kolagenas

Moterys bet kokia kaina stengiasi padidinti kolageno gamybą, nuo kurio priklauso mūsų odos elastingumas. Kolageno gamyba senstant mažėja, ir norint stimuliuoti jo sintezę bei didinti kolageno kiekį odoje naudojami šiuolaikiniai poveikiai aparatais – foto ir lazerių prietaisais. Anot N. Osmininos, tam, kad būtų pasiektas toks efektas, naudojamas kolageno skaidulų kaitinimo iki 55 laipsnių šilumos principas, dėl to jos sukreša į „negyvą“ kolageną, kuris negali atlikti pagrindinių odos drėkinimo funkcijų.

Oda, patyrusi tokią traumą, gelbėdamasi stengiasi pagaminti naują kolageną. Kurį laiką odoje yra tarsi dvigubas kolageno sluoksnis. Šitaip, pagal šio principo autorių sumanymą, ir yra suteikiamas veidui regimas pagerėjimas. Iš tikrųjų, tas pagerėjimas trunka pirmas paras. Praėjus kolageno padvigubėjimo ir laikinos stabilizacijos etapui, oda glaudžiai suauga su pagrindiniais audiniais, apauga fibroze, netenka savo elastinių savybių. Tam, kad išvengtu pernelyg ištemptos odos (kuri atsiranda dėl kolageno pertekliaus) organizmas pradeda gaminti storą fibrozinį audinį.

Nieko nuostabaus, kad plastikos chirurgai skundžiasi – jiems sunku dirbti su oda, kuri po tokių procedūrų yra praradusi savo fiziologines savybes, ir atsakingai prognozuoti savo operacijų rezultatus. Praėjus kuriam laikui, oda iš viršaus atrodo lyg ir lygi, prižiūrėta, tačiau atidžiau įsižiūrėjus, matosi keistas dalykas – ji yra storesnė, vyriško tipo. Aišku, ji sustorėja dėl drėgmės pertekliaus. Bet kuri technologija, nukreipta kolagenui kaitinti, ar tai būtų lazerinė, foto ar kt. (paremta radio spinduliavimu) ar jo sinteze, bet kuriuo atveju turės pasekmių – oda sustorės, gali atsirasti pagurklis, ypač jei yra prastas limfos nutekėjimas. „Paleistas“ kolagenozės procesas ir iš to išplaukiančios odos fibrozės jau niekas nesustabdys.

Hialurono rūgšties injekcijos

Tyrimai rodo, kad išorinis teigiamas rezultatas po pakartotinų procedūrų palaipsniui pasikeičia į neigiamą – sulėtėja audinių regeneracijos procesai, pagreitėja biologiniai senėjimo procesai ir t.t. Bet ne tai svarbiausia. Kažkuria prasme hialurono rūgštis panaši į kolageną ir gali privesti prie drėgmės pertekliaus. O tai blogai turintiems problemų dėl limfos tekėjimo. Tai, kad tokios problemos egzistuoja, parodo atsiradę maišeliai po akimis, nosies – lūpos klostės, „pagurklis“.

Tokių patinimų veide kaltininkai ne visuomet yra širdies ar inkstų ligos, o dažnai - sutrikęs limfos tekėjimas, t.y. „užsistovėję" skysčiai veide – tai jų negalėjimas nusileisti į raktikaulines arterijas.

Turintys storą odą su išsiplėtusiomis poromis taip pat patenka į rizikos grupę: jų oda ir taip kenčia nuo drėgmės pertekliaus dėl nenormalios limfos veiklos, o jiems vis tiek aktyviai siūlomi „jauninantys“ drėkinamieji kremai, pagaminti hialurono rūgšties pagrindu.

Veidai, kurie turi problemų dėl skysčių nutekėjimo, iki tam tikro laiko atrodo labai jaunai ir vaikiškai dėl bendro putlumo. Keturiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių audiniai pavargsta laikyti vandens ir toksinų „krovinį“ , tad ima glebti.

Iki dabar buvo manoma, kad hialurono rūgštis yra visiškai nekenksminga. Galbūt kaip užpildanti tuščią vietą ji neabejotinai veikia efektingai, bet žiūrint iš pagrindinio reklamuojamo privalumo – superdrėkinančio faktoriaus, deja, gali atlikti ir „meškos paslaugą“ – sulaikyti drėgmę toje vietoje, kuri ir taip nesusitvarko su drėgmės pertekliumi. Taip gali susidaryti nosies – lūpų klostės. Limfmazgiai po jomis, skirti skysčiui iš jų nutekėti, ir taip prastai veikia, tai kam juos dar labiau apkrauti ir apsunkinti jų darbą?

Kai reklama kalba apie tai, kad hialurono injekcijų poveikis yra nevienkartinis, bet ir profilaktinė priemonė nuo senėjimo – būtina išsami konsultacija, nes kiekvienas toks poveikis gali padidinti problemą, paankstindamas senėjimą.

Jei paklaustumėte bet kurio, moters grožį išmanančio specialisto - kosmetologo ar plastikos chirurgo, kaip atsiranda nosies – lūpos klostės, raukšlės ir kiti „negražumai“, kažin ar sulauktumėte vienareikšmiško atsakymo. Visgi tokie populiarūs paaiškinimai, kad su amžiumi mažėja kolageno ir elastino kiekis, ir kad mus veikia gravitacinės jėgos, jau yra pasenę.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)