Natūralia kosmetika būtų galima vadinti netgi tas priemones, kurių sudėtyje yra vos 1 proc. natūralių medžiagų, tuo tarpu sveikatai galimai kenksmingų priedų dėti nedraudžiama.
Manipuliuojama terminais
Lietuvos parduotuvėse gausu gaminių, išnaudojančių terminą „ekologiškas“ tik rinkodaros tikslais.
„Gaila, tačiau vartotojai ne visada gali pasitikėti kosmetikos gamintojais ir platintojais“, - sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Viktorija Belousovaitė. Pasak jos, problemų kelia vieningos sertifikavimo sistemos nebuvimas ir daugybės su ekologija siejamų terminų maišalynė. „Vartotojų sąmonėje skirtingi terminai „ekologiškas“ ir „natūralus“ reiškia tą patį, todėl verslininkams nesunku tuo manipuliuoti, įsiūlant nieko bendra su ekologija neturinčią prekę“, - teigia specialistė.
Pasak aplinkosaugos ekspertės Zitos Dudutytės, natūralumo trūksta didžiajai daliai natūralia prisistatomos kosmetikos. „Gamintojai naudoja vieną ar kelis natūralius ekstraktus, kartais net keletą sertifikuotų ekologiškų medžiagų, tačiau visa likusioji sudėtis – cheminė“, – sako ji. Šitaip vadinamuosiuose natūraliuose produktuose atsiranda net sveikatai galimai kenksmingų sudėtinių dalių: parabenų, sintetinių kvapiųjų medžiagų.
Taip atsitinka dėl daugybės skirtingų natūralumo interpretacijų, vienaip žodį suvokiant gamintojams, visai kitaip – vartotojams. Vartotojai nori tikėti, kad natūralus produktas bus išvis be jokių sintetinių priedų, konservantų ar alkoholio. O štai kai kurių specialistų nuomone, natūralia kosmetika būtų galima vadinti tas priemones, kurių sudėtyje yra bent 1 proc. natūralių medžiagų.
V. Belousovaitė tokias normas vadina absurdiškomis: „Vanduo taip pat yra natūrali medžiaga, todėl remiantis tokiais samprotavimais bet kokia kosmetika, pagaminta vandens pagrindu, yra natūrali“.
Pagrindinis skirtumas tarp vadinamosios natūralios ir ekologiškos kosmetikos – keliami reikalavimai. Pasak Z. Dudutytės, ekologiška kosmetika derėtų vadinti tik sertifikuotus produktus, pagamintus iš natūralių, ekologiškuose ūkiuose išaugintų augalinių žaliavų, nedarant žalos aplinkai. „Jei kosmetika neturi ekologijos sertifikato, jos neverta laikyti ekologiška ir tikėtis tokiems gaminiams būdingų savybių“,- sako Z. Dudutytė.
Be chemijos neišsiverčia nei vienas gamintojas?
„Žmonės iš natūralių gaminių tikisi geresnio poveikio nei iš sintetinių“, - sako lietuviškos kosmetikos kompanijos „Biok“ naujų produktų laboratorijoje dirbantis daktaras Rimantas Petniūnas.
„Biok“ ruošiasi išleisti pirmąją lietuvišką ekologiškos kosmetikos liniją. R. Petniūno teigimu, kompanija atsižvelgė į rinkos dėsnius: ekologiška kosmetika pasaulyje vystosi ir populiarėja net sunkmečiu.
Vaistininkas Vytis Kondreckas didėjantį tokios kosmetikos populiarumą aiškina jos sveikatinamuoju poveikiu. Pasak jo, ekologiška kosmetika teigiamai veikia tiek odos funkcijas, tiek ir visą organizmą. „Tai dėl sudėtinių dalių: augaliniai aliejai prižiūri odą, gerina jos struktūrą, o eterinių aliejų kvapai veikia žmogaus jausmus,“- tikina V. Kondreckas. Anot vaistininko, ekologiškos kosmetikos sudėtyje negali būti agresyvių odą dirginančių medžiagų, hormonų pusiausvyrą trikdančių parabenų, konservantų.
Visgi net ir iš sertifikuotų gaminių ne visada galima tikėtis šimtaprocentinio natūralumo – vietos paliekama ir sintetikai. Pavyzdžiui, populiarus ekologijos standartas „Ecocert“ reikalauja, kad juo paženklinti gaminiai sudėtyje turėtų 95 proc. natūralių augalinių medžiagų. Likę 5 proc. gali būti sintetika ir netgi konservantai. Jų yra ir šiuo ženklu pažymėtoje ekologiškoje dekoratyvinėje kosmetikoje.
Apsieiti be konservantų – sudėtingiausias išbandymas kosmetikai. Tačiau vaistininko Vyčio Kondrecko teigimu, jų išvengti galima. „Vietoje konservantų naudojamas alkoholis, eteriniai aliejai, konservuojančiai veikia ir kai kurių augalų cukrus“, - sako vaistininkas.
Ekologiškai kosmetikai sertifikatas nebūtinas
Vieningos ekologiškų kosmetikos priemonių sertifikavimo sistemos Europos Sąjungoje kol kas nėra. Skirtingų šalių gamintojai vadovaujasi skirtingais reikalavimais, sukurtais jų nacionalinių sertifikavimo organizacijų. Todėl skiriasi ir leistini sintetikos kiekiai natūralioje kosmetikoje: vieną sertifikatą turintis produktas galės sudėtyje turėti 5 proc. sintetinių medžiagų, kitą – 7 proc. ar dar daugiau.
Su sertifikavimo painiava susidūrė ir lietuvių gamintoja „Biok“. Lietuva nacionalinės kosmetikos sertifikavimo organizacijos neturi, o bendras Europos Sąjungos ekologijos standartas „Cosmos“ geriausiu atveju įsigalios kitų metų rudenį. Pasak R. Petniūno, „Biok“ dar neapsisprendė, kokį sertifikavimo standartą pasirinks. Siekiant populiariausio ekologijos sertifikato – prancūziškojo „Ecocert“, naujųjų gaminių rinkoje pasirodymas užtruktų.
„Reikėtų pasikviesti prancūzus atlikti įmonėje auditą, vėliau sektų pastabos, klaidų ištaisymas, dar vienas auditas ir tik tada būtų galima gauti sertifikatą,“- apie ilgą įmonės laukiantį kelią pasakoja R. Petniūnas. Todėl „Biok“ neatmeta galimybės nesiekti ekologiško produkto sertifikato ir išleisti į rinką kosmetiką, pagamintą pagal jų pačių sukurtus reikalavimus.
Turėti sertifikatą natūralia arba ekologiška besivadinančiai kosmetikai nėra būtina – tai tik gamintojų pasirinkimo klausimas. Tačiau pirkėjams, norintiems išvengti painiavos ir įsigyti sveikatai nekenksmingą produktą, Z. Dudutytė turi du patarimus: „Turite arba žinoti, kokių medžiagų kosmetikos sudėtyje neturėtų būti ir mokėti labai atidžiai skaityti etiketes arba rinktis sertifikuotą ekologišką produktą. Tik eko ženkliukas gali garantuoti, kad deklaruojama ekologijos pozicija nėra apsimestinė“.
Išdavikai produkto etiketėje
Medžiagų, kurias išvydus produkto etiketėje, prekę derėtų rinktis atsargiai, sąrašas ilgas. „Kasdien kosmetikoje atrandamos naujos kenksmingos medžiagos: vienos jų pripažįstamos kancerogeninėmis, kitos gali sukelti odos ligas, dar kitos kenkia vidaus organams“, - sako V. Belousovaitė.
Nors jų poveikis paprastai ūmiai nepasireiškia, šios medžiagos kaupiasi mūsų organizme ir gali sukelti įvairias lėtines ligas ar net vėžį.
Anot Baltijos aplinkosaugos forumo ekspertų, viena populiariausių į kosmetiką dedamų kenksmingų medžiagų – parabenai (butilo, metilo, etilo ir kt.). Patekę į organizmą jie imituoja estrogenų veiklą ir šitaip trikdo hormonų pusiausvyrą.
Šampūnuose, kūno losjonuose ir makiažo priemonėse randamas propilenglikolis siejamas su nervinės sistemos pažeidimais. Muiluose, dantų pastose, dezodorantuose ir kitur naudojamos antibakterinės medžiagos, dažniausiai triklozanas, silpnina organizmo imunitetą.
Renkantis plaukų ar nagų laką arba nagų lako valiklį, reikėtų vengti formaldehido ir ksileno, kurie gali pakenkti kepenims, dirgina odą ir kvėpavimo takus, didina persileidimų tikimybę.
