Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnė Regina M. Benjamin neseniai įspėjo tarptautinio Bronner Bros šukuosenu konkurso (Atlanta, JAV) dalyvius, kad moterys, kurios nesimankština, nes bijo, kad sportas sugadins šukuoseną, turėtų labiau susirūpinti savo sveikata.

“Labai dažnai girdime moteris sakant: “Šiandien neisiu sportuoti, nes suprakaituosiu ir sugadinsiu šukuoseną” ar dar kažką, - sakė R. M. Banjamin. - Kai tingime eiti į sporto salę, ieškome pasiteisinimų, ir kartais tuo pasiteisinimu tampa mūsų išvaizda”.

Nacionalinio viešosios politikos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Jeff Stier “The New York Times” sakė, kad jam buvo “keista” girdėti visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnę “kalbant apie tokius nereikšmingus dalykus”. Tačiau daugybė tyrimų rodo, kad moterys labiau nei sveikata rūpinasi savo išvaizda - o tai yra rimta ir mums visiems aktuali problema.

Didelės įtakos šiam fenomenui turi reklama: pernai atlikti Tenesio universiteto mokslininkų tyrimai atskleidė, kad moterys yra labiau linkusios pirkti produktus, kurie padeda paslėpti senatvines dėmes, o ne saugo nuo odos vėžio. Kiti neseniai atlikti tyrimai parodė, kad grožio produktams moterys išleidžia kur kas daugiau pinigų nei sveikatos priežiūros priemonėms. Pavyzdžiui, jei plaukų priežiūros, makiažo ir savamainio įdegio priemonėms moteris skiria 540 dolerių per mėnesį, tai produktams, kurie padeda palaikyti fizinę sveikatą - tik 360 dolerių.

“Meluotume, jei sakytume, kad šie rezultatai buvo netikėti, - “TheMoneyTimes.com” sakė sveikatos priežiūros atstovas spaudai. - Juk daugelis mūsų jaučiamės kalti, kad ieškome trumpiausio kelio į grožį - dažnai savo sveikatos sąskaita”.

Tikriausiai šie rezultatai nenustebino ir jūsų. Bet ar dėl to kalta mūsų tuštybė? Gali būti, kad tokius mūsų poelgius skatina baimė pasenti ir baimė būti nepatraukliems, kitaip tariant, baimė, kad būsime atstumti. Fermentais praturtinti drėkinamieji kremai ar plaukus tiesinančios kaukės žada, kad taip neatsitiks, bent jau kol kas.

Šis reiškinys primena tendenciją, kurią ekonomistai vadina “Lūpdažio efektu”. Sunkiais laikais moterys labiau linkusios pirkti nebrangius grožio produktus, o ne, pavyzdžiui, užsirašyti į sporto salę. Grožio priemonės siūlo - ar bent jau žada - greitą rezultatą, o svarbesnės problemos taip ir lieka neišspręstos.

Tačiau reklamos paskirtis yra pelnas, todėl net produktai, kurie teigiamai veikia sveikatą, reklamuojami kaip “gražinantys”, o ne “naudingi sveikatai”. Kaip išspręsti šią problemą? Ar galima suderinti grožį ir sveikatą, kaip tai daro kulinarinių knygų autorė Jessica Seinfeld, siūlanti pieno kokteilį praturtinti keliais griežinėliais cukinijos?

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją