Krūtų didinimo operacijas sparčiai vejasi veido atjauninimas

Dar prieš keletą metų girtis, kad kūnas pakoreguotas plastikos chirurgų, būdavo nepadoru. Šiandien vykę ir nevykę plastikos chirurgų „kūriniai“ nuolat šmėžuoja televizoriaus ekranuose, kur pasipuikuoti į suknelę neįtelpančia krūtine ar silikono prifarširuotomis lūpomis tampa gero tono ženklu. Amerikietės šiandien masiškai didinasi krūtinę, brazilės dedasi sėdmenų implantus, iranietės tiesinasi nosis, kinės plečia akis, kad būtų panašesnės į europietes, tuo tarpu Europoje nemadinga senatvė, todėl sparčiai daugėja veido plastinių operacijų.

Plastikos chirurgija šiandien suvulgarinta

Anot plastikos chirurgo Dariaus Radzevičiaus, šiandien aplink save matome tiek blogų plastinės chirurgijos pavyzdžių, kad ši sritis tapo suvulgarinta.

„Kai žmogus neturi kuo pasigirti, jis giriasi pasidaręs plastinę operaciją. Matant „Olialia pupytes“ – kaip jos elgiasi, kaip atrodo, nesunku tapti plastinės chirurgijos priešininku. Iš tiesų per daug dėmesio tam skiriama, per daug apie tai kalbama, per daug rodoma. Egzistuoja daugybė blogų plastinės chirurgijos pavyzdžių. Užtenka peržiūrėti visiems žinomų užsienio žvaigždžių nuotraukas“, - teigė pašnekovas.

Michael'as Jacksonas, Elizabeth Hurley, Madonna, Pamela Anderson, Cher, Valerij Leontjev, Ala Pugačiova – plastikos chirurgas šį sąrašą gali tęsti be galo. Tačiau, anot pašnekovo, yra ir gerųjų pavyzdžių. „Pavyzdžiui, Tomas Cruise'as. Negaliu teigti kategoriškai, bet esu beveik tikras, kad jam buvo atlikta veido tempimo operacija. Tačiau niekam net tokių minčių nekyla – mes kalbame tik apie tai, kad jis gerai atrodo.

Kitas gerasis pavyzdys – Silvijus Berlusconis. Ar matosi, kad jam atlikta plastinė operacija? Ne. Tačiau žiūrint nuotraukas galima atsekti, kada jo veidas pasikeitė: žmogus atjaunėjo taip, kaip tikrai neįmanoma atjaunėti nuo dietos ar jaunos žmonos. Puikiai atrodo Demi Moore, nors neabejoju, kad ji yra pastovi plastikos chirurgų pacientė“, - tikino D. Radzevičius.

Kodėl daugėja neskoningų pavyzdžių

Plastikos chirurgas nesutinka, kad blogieji grožio chirurgijos pavyzdžiai byloja apie išsigimstančius grožio standartus. „Viena vertus, mes, plastikos chirurgai darom tai, ko prašo klientas. Kuo daugiau operacijų padarome, tuo daugiau uždirbame. Tačiau plastikos chirurgas visgi yra gydytojas, davęs Hiprokrato priesaiką. Vienas iš chirurgijos principų – nepakenkti. Jei pas mane ateitų pacientė prašydama F dydžio krūtinės, aš paprasčiausiai jos neoperuočiau, nes turėti tokią krūtinę yra nenormalu ir nesaugu“, - svarstė pašnekovas.

Anot D. Radzevičiaus, plastikos chirurgui yra komplimentas, jei moteris po dviejų ar trijų savaičių grįžta į darbą po veido tempimo operacijos, o kolegos ją giria: „Kaip gražiai atrodai! Turbūt labai gerai pailsėjai“. Žmogus po operacijos turi atjaunėti tiek, kad nesimatytų plastikos chirurgo įsikišimo. Tai ir yra plastinės chirurgijos esmė – kuo natūralesnis rezultatas, o ne beproto ištemptas veidas, neužsimerkiančios akys, pastoviai nustebęs veidas, o lūpos taip pripūstos, kad jos praradusios bet kokią savo anatomiją ir yra labiau panašios į dešrelę.

Kodėl žmonės nori gulasi po skalpeliu

„Matau labai daug pacienčių, kurios, sulaukusios tam tikro amžiaus, ateina pas mane ir prisipažįsta maniusios, kad sens natūraliai ir niekada gyvenime nedarys plastinės operacijos, tačiau atėjo todėl, kad savo viduje jaučiasi kur kas jaunesnės nei atrodo“, - tikino medikas, paklaustas kodėl žmonės ateina pas plastikos chirurgą.

Anot jo, plastinėje chirurgijoje nėra žodžio „reikia“, yra tik žodis „galima“. Tačiau būna atvejų, kai tokios operacijos iš tiesų turi didžiulę prasmę. Pavyzdžiui, kai po nėštumo krūtys tampa tuščiais maišeliais, neatsistato pilvo sienelė arba kai žmogus netenka 50 ar dar daugiau kilogramų, plastinė operacija iš tiesų gali padėti.

Krūtų mažinimo operacijos daromos netgi dėl medicininių indikacijų. Mat per didelės krūtys gali sukelti fizinius skausmus, kaklinės stuburo dalies pažeidimus, rankų tirpimą, nuospaudas nuo liemenėlės. Tokie atvejai tikrai nėra vienetiniai. Viena populiariausių plastinių operacijų Lietuvoje – kaip tik krūtų didinimas.

„Dažniausiai kalbame apie 1,5-2 dydžiais didesnes krūtis. Nežinau, kaip būna pas kitus gydytojus, tačiau dauguma mano pacienčių sako norinčios didesnės krūtinės, bet kad ji atrodytų natūraliai ir niekas nepastebėtų atliktos plastinės operacijos. Vos 10 proc. ateina tokių moterų, kurios jaudinasi, kad tik neįdėčiau per mažų implantų“, - teigė D. Radzevičius.

Antra sparčiai gausėjanti plastikos chirurgijos grupė – veido atjauninimo operacijos ir procedūros: vokų plastika, veido patempimas, raukšlių užpildai, botulino injekcijos. Anot pašnekovo, tai natūralu – visuomenė sensta, vyresnioji karta turi vis daugiau pinigų ir jaučia neatitikimą tarp biologinio amžiaus ir psichologinės savijautos. Juolab kad šios operacijos per pastaruosius keletą metų pasikeitė kardinaliai: gerokai sutrupėjo operacijos laikas, reabilitacijos laikotarpis, sumažėjo pjūviai.

Turbūt nieko keista, kad didžioji dauguma plastikos chirurgų pacienčių moterys. Vyrai sudaro vos 5-10 proc. Stiprioji lytis dominuoja tik tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, atlėpusių ausų korekcijos srityje. Apie trečdalį pacientų, norinčių koreguoti nosies formą, taip pat yra vyrai. Paprastai jie nori susigrąžinti nosį, turėtą iki muštynių.

Jaunystės kultas prieš senatvę: už ir prieš

Pagal plastinių operacijų skaičių pasaulyje pirmauja JAV, kur per metus atliekama apie 3 mln. operacijų, toliau seka Brazilija (2,5 mln.), Kinijoje (2,2 mln.), Indija (apie 2 mln.). Europoje pirmauja Vokietija ir Prancūzija.

Įdomu, kad skirtingose šalyse vyrauja skirtingos operacijos. Pavyzdžiui, Amerika garsėja krūtų didinimo ir veido atjauninimo operacijomis, brazilai mėgsta koreguoti kūno proporcijas, ypač sėdmenis, kinai nori labiau europietiškų akių, Irane koreguojamos nosys. „Neseniai grįžau iš Irano, kuriame mano profesija buvo vienas iš svarbių kozirių. Jie yra pamišę dėl nosių. Per kelias dienas mačiau bent 5 moteris, kurios vaikščiojo su pleistriukais – tai šviežiai operuotos nosys. Buvo ir vyrų su pleistriukais, o apie tai, kiek žmonių jau turi gražias, persams nebūdingas tiesias nosis, nekalbu“, - įspūdžiais dalinosi pašnekovas.

Senstančioje Europoje, išskyrus Skandinaviją, kur plastinė chirurgija apskritai nepopuliari, dominuoja atjauninančios operacijos. Tačiau augantys plastinių operacijų mastai neišvengiamai kelia rimtą klausimą: ar grožio industrijos kuriamas įvaizdis nesubanalina ir pačios senatvės? Ar jaunystės kultas ilgainiui neizoliuos senų žmonių, kurių veidai, išvagoti natūralių raukšlių, visuomenei taps atgrasūs?

„Betgi mums gražu, kai 70 metų žmogus eina pasitempęs, kai jis tvarkingai apsirengęs, gražiai susišukavęs, atrodo jaunatviškai. Norėdami gražiai atrodyti, mes naudojame kosmetiką, norėdami skaniai kvepėti – dezodorantus ir kvepalus. Net ir dantis prižiūrime, o juos praradę dedame dirbtinius. Todėl natūralu, kad jei atsiranda raukšlė, kuri neharmoningai gili, mes norime ją pakoreguoti. Arba jeigu veidas pasidaro visas nudribęs, mes nenorime taip atrodyti“, - tikino D. Radzevičius.

Kada plastinės operacijos nereikia

Anot mediko, didžioji dalis plastinių operacijų daroma tam, kad žmogus jaustųsi geriau ir tai esą pasiteisina – žmogus labiau pasitiki savimi, mažiau drovisi savo kūno. Pavyzdžiui, 90 proc. respondenčių teigia, kad po krūtų didinimo operacijų pagerėjo jų išvaizda, 80 proc. padidėjo pasitikiėjimas savimi, o 50 proc.- pegerėjo seksualinis gyvenimas. Yra netgi tyrimų, įrodančių, kad po šių operacijų mažėja savižudybių rizika.

„Jokiais būdais nesureikšminu fizinio grožio. Žmogus negali atiduoti savo paskutinių pinigų plastinei operacijai, o vėliau nevaikščioti į koncertus, į teatrus, neskaityti knygų. Tačiau jei žmogus rūpinasi savišvieta, bet nesirūpina savo kūnu, išvaizda, tai irgi nėra gerai. Žmogus turi būti gražus tiek savo vidumi, tiek išore. Ši frazė – ne nauja“, - teigė plastikos chirurgas.

Anot pašnekovo, pirmosios konsultacijos metu tenka diagnozuoti, ar pacientei iš tiesų reikia plastikos chirurgo, o ne psichoterapeuto. Mat pasitaiko atvejų, kai žmogus kenčia nuo psichikos sutrikimo, dėl kurio yra nepatenkintas savo kūnu, kad ir kiek plastinių operacijų darytųsi.

Kitos moterys tiesiog įsikalusios į galvą, kad, pavyzdžiui, jų nosis yra netobula. „Jei moters nosis yra ir taip graži, jos nereikia operuoti, kad būtų dar gražesnė. Tokiu atveju po operacijos žmogus greičiausiai bus nepatenkintas. Arba jei krūtys po gimdymo pakitusios nežymiai, kam tie papildomi randai? Operacija pasiteisina tik tada, kai kūno formos iš tiesų gerokai pakitusios“, - tikino plastikos chirurgas.

Anot jos, plastinė operacija yra visgi intervencija į žmogaus kūną ir tai toli gražu nelygu manikiūrui ar šukuosenos padarymui. Visuomet reiktų gerai pasverti, ar operacija yra išties reikalinga, kokio rezultato galima tikėtis ir kokia komplikacijų rizika.