Kada norėtumėt gelbėtis nuo jus medžiojančio liūto? Jam jau apžiojus jūsų galvą ar tada, kai jūs dar plėšrūnui nepastebimoje zonoje?

Norint sau padėti galima pradėti nuo labai paprasto veiksmo – prisiminti sodo, daržo, miško gėrybes. Vasara yra ypač palankus metas savo meniu papildyti gyvu maistu. Mūsų organizmui labai tinkantis, natūralus maistas yra tas, kuris yra natūralus ir gamtoje. Viskas kas ten užauga, sunoksta ir prisirpsta.

Vasaros gamtos gėrybės yra ne tik labai skanios, bet ir skirtos sveikatai stiprinti. Miškuose surinktos uogos, soduose nuskinti vaisiai, daržuose iškastos daržovės, gali mus pripildyti reikiamais mikroelementais, vitaminais, o tuo pačiu suteikti gražią išvaizdą, norimą svorį, švytinčią odą ir laimingą gyvenimą.

Kuo daugiau vartosime gyvo maisto, tuo labiau padėsime savo kūnui. Tokia mityba išvalo iš organizmo šlakus, bei toksines medžiagas, stiprina antibakterines ir gynybines organizmo funkcijas, aktyvina medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja žarnyno veiklą ir stabdo senėjimo procesus.

Jau pripratau kiekvieną rytą vietoj įprastų pusryčių gerti sumaltų vaisių kokteilį. Man tai lengviausias ir skaniausiai būdas palepinti save gyvu maistu. Maisto maišytuve – kokteilinėje, per kelias minutes susimalu dieviško skonio, tirštą gėrimą ir naudoju jį kaip pusryčių maistą. Savijauta išgėrus kelis puodelius - lyg kažkas ką tik pasakė geriausią naujieną žemėje. Sukyla entuziazmas,
džiaugsmas, energija.

Vasaros gėrybių sveikatos kokteiliams labai tinka ne tik maistingoji vaisiaus dalis, bet ir jų lapai.

Braškių lapuose vitamino C susikaupia net iki 400 mg/100 g. Tai puikus vitaminų šaltinis. Taip pat galima juos džiovinti arbatai. Tokia arbata rekomenduojama gydyti peršalimą, gastritą, mažakraujystę, hipertoniją ir kitas ligas.

Valgomi yra ir morkų, burokų, sietinių lapai. Žaliuose kokteiliuose kartu su saldžiu vaisiumi galima susmulkinti salotas, cikorija, petražoles ar krapus. Jei pabandėte lapų, paeksperimentuokite ir su valgomomis žolėmis, tokiomis kaip: garšva, dilgėlės, rūgštynės, kiaulpienės. Jose vitaminų, mikroelementų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų yra žymiai daugiau, nei kultūriniuose augaluose.

Tokie laukiniai augalai yra ypač naudingi mūsų kraujui, nusilpusioms nervų, endokrininei bei imuninei sistemoms.

Prieš porą metų labai geru rezultatu esu nubėgusi dvidešimt vieną kilometrą Vilniaus maratone. Tik poros mėnesių pasiruošimo bėgimui etape vartojau vien žalią maistą ir būtent tokius kokteilius.

Matydama, kaip visa žmonija po truputį slenka į nuolatinių ligonių kategoriją, aš labai noriu ten nekeliauti. Vis domiuosi, eksperimentuoju ir ieškau tinkamų, gydančios mitybos patarėjų. Šioje
srityje labai lengva nustatyti tą, kuriuo verta patikėti.

Tikrasis sveikatos ekspertas pats privalo atrodyti pavydėtinai sveikai. Logiška ieškoti atsakymų pas tą, kuris yra pats nesergantis, ar pasveikęs nuo sudėtingų ligų, energingas, kupinas gyvenimo džiaugsmo ir skleidžiantis labai patrauklų, sveiko kūno švytėjimą.

Tokių mokytojų galima sutikti rugsėjo 28 d., Vilniuje vyksiančioje pasaulinio garso mokslininkų ir praktikų Ann Wigmore gyvo maisto konferencijoje „Gydanti mityba“ 2013 m. Ten bus galima
sužinoti, kaip išlikti sveikam.

Jau atėjo laikas suklusti ir išgirsti svarbias mitybos naujienas.
Išmoksime pasirinkti, atskirti ir nebepirkti lėtos, klastingos, nepastebimos mirties sau ir savo artimiesiems. „Gydančios mitybos“ konferencijos lektoriai bus pasiruošę kuo išsamiau pasidalinti
savo patirtimi apie naująjį maistą, tą kuris padeda žmonėms laimingai ir sveikai gyventi. Niekas neprivalo kentėti, jei tik to nenori. Bus galima pasirinkti pačiam.

Bus tęsinys

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)