"Esu įsitikinęs, kad tai įvyko dėl streso. Atsidūręs valdžioje, leidau dalykams mane užgriūti ir našta susikaupė veide", - savaitgalio leidinyje dėstė britas.
Jo teigimu, įtampa prasidėjo 1980-aisiais, dirbant Leiboristų partijos šešėliniame kabinete. Pradžioje politikas bandė saugoti bulimijos paslaptį nuo žmonos Pauline, tačiau ji suprato ir privertė vyrą aplankyti gydytoją. Tyrimai parodė, kad vyriškį kamuoja nervinė bulimija. J.Prescottas, kuris atsistatydino praėjusį birželį ir kaip parlamento narys politiką paliks kituose rinkimuose, sako, kad nuo ligos pasveiko daugiau kaip prieš metus.
Patyręs bulimiją, britas aistringai palaiko NHS kampaniją, siekdamas, kad visuomenėje plačiau nuskambėtų valgymo sutrikimų keliamos problemos. Gydytojų teigimu, J.Prescotto istorija padės daugybei nuo bulimijos kenčiančių vyriškos lyties atstovų nebijoti kalbėti apie problemą.
"Tai nepaprastai drąsus poelgis, - mano psichiatras Ty Gloveris. - Net jaunoms moterims gėda prisipažinti, jog kenčia bulimiją. O čia istorija garsaus vyro politiko, kuriam netrukus sukaks 70 m.".
Gydytojai J.Prescotto atvejį įvardina kaip klasikinį sergančių bulimija elgesį: paslaptingumas, gėda, nepasitikėjimas net šeima. Jų teigimu, bulimiją dažnai sukelia įtampa darbe. Kai kurie tuomet vartoja alkoholį, raminamuosius vaistus ar cigaretes. J.Prescottas paguodą rasdavo maiste.
Manoma, kad kas 10-as, kenčiantis nuo bulimijos, yra vyras. Tačiau politiką gydę specialistai sako, niekuomet paciento kėdėje neturėję garbaus amžiaus "bulimiko". Pašaipiai ir paniekinamai į J.Prescotto pareiškimą žiūrintiems skeptikams pateikiama statistika: rimti valgymo sutrikimai atneša daugiausiai mirties atvejų iš visų psichologinių ligų.
J.Prescotto kova su liga plačiau bus aprašoma jo memuaruose, kurių ciklas prasidės "The Sunday Times" laikraštyje gegužę.
