Rezultatai, be kita ko, parodė, kad kuo daugiau kalorijų gaunama iš proteinų ir kuo mažiau – iš angliavandenių, tuo padidėja mirties tikimybė. Dažniausiai tokiu atveju pasitaikanti mirties priežastis – širdies veiklos sutrikimai. Medikų teigimu, per 12 metų mirė 592 iš stebėtų moterų, daugiausia – nuo vėžio arba širdies ligų.
Didelė dalis iš tirtų moterų laikėsi Atkinso ir kitų panašių dietų, kurios reikalauja padidinti proteinų ir sumažinti angliavandenių kiekį.
Šio tyrimo, kaip ir dar vienos anksčiau atliktos studijos, rezultatai parodė, kad mažas angliavandenių ir didelis baltymų kiekis turi ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai. Tiesa, norint vienareikšmiškai konstatuoti neigiamą Atkinso dietos poveikį, reikėtų atlikti daugiau tyrimų. Be to, siūloma tirti ne tik moterų, bet ir vyrų mitybą.
Dabar jau miręs amerikietis kardiologas Robertas Colemanas Atkinsas prieš keturis dešimtmečius sukūrė vadinamąją baltymų dietą, dar žinomą Atkinsono dietos pavadinimu, kur yra sulaukusi kontraversiškų vertinimų.
Pagrindinis jos principas – valgyti mažai angliavandenių ir daug baltymų bei proteinų turintį maistą. Rekomenduojama atsisakyti bulvių, makaronų, duonos, ryžių ir vaisių, tačiau nevengti įvairios mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir daržovių.
Pasinaudojęs šia dieta, kurią sukurti jį įkvėpė vienas rašinys specializuotame medikų žurnale, R. Atkinsas atsikratė antsvorio. Padėjęs tai padaryti tūkstančiams apkūnių žmonių, jis išgarsėjo visoje šalyje, vėliau – ir užsienyje. Mediko rašomos knygos populiarumu prilygo bestseleriams.
