KMUK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Gimdymo menas ir mokslas“, skirta aptarti humanistinį gimdymą ir gimimą. Akušeriai ir gydytojai, dalindamiesi savo patirtimi ir žiniomis, bandė sujungti faktais pagrįstą mokslo ir intuityvaus žinojimo kalbą, pabrėžti moters poreikių ir išgyvenimų gimdymo metu svarbą.

Konferencijoje dalyvavo Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų gydytoja akušerė ginekologė Banga Kulikauskaitė, gydytojas akušeris ginekologas Michaelas Odentas iš Londono, KMUK gydytojas akušeris ginekologas, doc. Eimantas Švedas, akušerė Ann Rydland iš Bergeno (Norvegija), gimdymo mokytojos Thea van Tuyl iš Olandijos ir Jurga Švedienė, KMUK gydytoja neonatologė Eglė Markūnienė ir kt.

Kuklus hormonas

Kai moteris sako – žinau, kaip gimdyti, niekas ja netiki, bet kai gydytojas pasako: „Tu viską žinai“, tai labai svarbu. Taip pasakyti gali legendinis gydytojas Michaelas Odentas, pirmasis Europoje įkūręs namų aplinkos gimdyklas, baseinėlius, parašęs 11 knygų apie natūralų gimdymą ir jam būtinas sąlygas, įkvėpęs daugelio pasaulio šalių akušeres ir gydytojus. M. Odentas tiria hipotezę apie prenatalinio periodo, gimimo ir vienerių metų po gimimo svarbą tolesniam žmogaus gyvenimui.

Konferencijos metu Michaelas Odentas skaitė pranešimą „Oksitocino dėsniai – meilės dėsniai“ apie gimdymo metu išsiskiriantį hormoną oksitociną.

Ką žinome apie oksitociną? Tai žinduolių hormonas, kurio padidėjęs kiekis sukelia gimdymą ir pieno išsiskyrimą. Taip pat jis gausiai išsiskiria abiems lytims meilės žaidimų ir orgazmo metu. Hormonas veikia centrinę nervų sistemą, sukeldamas meilės ir pasitikėjimo jausmą, rūpestingumą, dosnumą.

Pasak M. Odento, jau prieš šimtmetį, sužinojus oksitocino cheminę formulę, atsirado galimybė jį sintetinti, nustatyti dirginamus receptorius, poveikį ir mechanizmą. „O ko nežinome? Kuo ypatingas šis hormonas? Kaip veikia jo išsiskyrimas?“ – klausia gydytojas iš Londono. Pirmiausia tai „kuklus“ hormonas.

Visose kultūrose ir visuomenėse, net tose, kur toleruojamas laisvas seksualinis gyvenimas, besimylinčios poros ieško nuošalios vietos, stengiasi pasislėpti nuo pašalinių akių. Kodėl? „Dar vienas pavyzdys – ūkininkai žino, kad karvė negali duoti daug pieno, jeigu ją melžia nepažįstamas žmogus. Taip yra todėl, kad lytinio akto metu išsiskiria ir pieno išsiskyrimą skatina oksitocinas – kuklus hormonas, kuris vengia viešumos.“

Žinduoliai, atsivesdami palikuonis, slepiasi nuo pašalinių akių. Lygiai tas pat būdinga ir žmogui. Iš istorijos žinome, kad gimdymo metu moteriai būdavo skirta speciali vieta, kur jos netrikdydavo pašaliniai. Gimdyme galėdavo dalyvauti mama ar išmananti močiutė, kurios nesigėdijama. Vėliau šias artimas moteris pakeitė kvalifikuotos akušerės.

Gimdymas įgavo pagreitį

Civilizuotame pasaulyje vaikų gimimas tapo labai socializuotas. Pasikeitė ir akušerės vaidmuo. Užuot buvusi gimdyvei mama, ji gina moterį nuo pašalinių, aplinkoje esančių vyrų. Ji dirba pagal įsitikinimą: „Neturime daug laiko, kad lauktume ilgo, varginančio gimdymo.“

XX a. gimdymo istorija įgavo dramatišką pagreitį. Gimdymas tapo viešas aktas, stebimas pašalinių. Kaip epidemija paplito gimdymo vaizdo įrašai.

O kas atsitinka po gimdymo? Iš mokslinių studijų žinome, kad didžiausias oksitocino kiekis išsiskiria gimus kūdikiui. Tai gyvybiškai labai svarbu, nes turi įtakos saugiam placentos atsiskyrimui, nesukeliančiam didelio kraujavimo.

Oksitocino išsiskyrimas skatinamas moteriai liečiant kūdikį, žiūrint į jį, liečiant jo odą, uodžiant kvapą. Tačiau, kad vyktų šie hormoniniai procesai, moters negalima trikdyti, ji turi jauti šilumą, ramybę ir tylą (garsai, taip kaip ryški šviesa, stimuliuoja).

Kodėl tai svarbu, lengva paaiškinti fiziologiškai: jei moteris jaučia stresą, išsiskiria adrenalinas, kuris blokuoja oksitocino gamybą.

Meilės kokteilis

„Kam sėdėti invalido vežimėlyje, jei gamta seniai surado būdų, kaip iš jo pakilti“, – teigia Michaelas Odentas. Moteris pačios gamtos užprogramuota išskirti meilės hormonų kokteilį. Kai moteris gimdo natūraliai, tik su savo hormonų pagalba, ji jaučiasi tarsi ne šio pasaulio būtybė – tai transo būsena, kuri visiškai pakeičia moterį ir jos elgseną.

Deja, šiuolaikiniame pasaulyje vis mažiau galimybių atsirasti tokiam „meilės kokteiliui“. Vis daugiau atliekama cezario pjūvių (kai kuriose Pietų Amerikos, Kinijos, Pietų Korėjos šalyse tokiu būdu gimsta dauguma kūdikių). Daugelis moterų vietoj natūralių hormonų gauna farmakologinius pakaitalus. Žmogus tapo toks „protingas“, kad natūralus meilės hormonų kokteilis tapo bevertis. Tai esminis žmonijos istorijos vystymosi klausimas. Žmogaus gimimas įgauna civilizacijos matmenį.

„Kas atsitiks mums, jei ir toliau eisime tuo keliu? Koks bus žmogus po 3–4 kartų?“, – klausia gydytojas iš Londono.

Todėl ypač svarbu dirbantiems šioje srityje išmokti akušerinės dvikalbystės – ne tik širdies, bet ir mokslo kalbos, remiantis moksliškai patvirtintais faktais argumentuotai pagrįsti savo nuomonę ir ją apginti. Nuojauta ir intuityvus žinojimas turi susijungti su mokslo žiniomis.

Norvegijos princesė gimdė namuose

Tai, kad moteris gali gimdyti natūraliai, daugiau kaip dešimtmetį iš savo praktikos žino akušerė Ann Rydland iš Norvegijos. Nors šioje šalyje akušerės profesija labai gerbiama, 1995 m. įvyko esminių permainų – Bergeno universitetinėje ligoninėje įsteigtas atskiras natūralaus gimdymo skyrius, kuriame dirba tik akušerės be gydytojų pagalbos, nenaudojama epidūrinė nejautra.

Gydytojas kviečiamas tik tada, kai gimdymas vyksta komplikuotai. Kasmet šiame skyriuje gimsta apie 1300 kūdikių, o nuo veiklos pradžios iš viso pasaulį išvydo 15500 vaikų.

Ann Rydland teigimu, iš pradžių šiame skyriuje gimdė tik fiziškai stiprios ir sveikos moterys, tačiau dabar gali gimdyti visos. „Skatiname gimdyvės laisvą judėjimą, leidžiame jai pasirinkti norimą pozą. Kai sužinome, kaip moteriai patogiau gimdyti, belieka pasirūpinti papildoma įranga. Tai nesudėtinga.

Daugiausia moterų gimdo atsiklaupusios ant kelių ir atsirėmusios alkūnėmis. Galima gimdyti ir stovint, atsirėmus į specialią kėdę. Leidžiame gimdyti ir vandenyje, jei moteris to nori. Prisimenu vieną jauną moterį, kuri nenorėjo išlipti iš vandens. Staiga užgimė kūdikis. Moteris atsisuko į draugą ir pasakė: „Duok penkis!“ Tai buvo nuostabus jausmas. Įsimylėjau gimdymą kitokiais negu tradiciniai būdais.

Norvegijos princesė irgi gimdė namuose. Tai buvo puiku, nors ne visi tam pritarė.

Moteris gali pasirinkti masažą, dušą, vonią, atliekame akupunktūrą, mažinančią skausmą. Stengiamės laikytis tylos. Tai menas būti gimdymo metu“, – teigia Ann Rydland ir priduria, kad gimdymo skyriuje visas personalas dirba vadovaudamasis holistinės medicinos principais.

Ekologiškas ir sąmoningas gimdymas

Gydytoja akušerė ginekologė Banga Kulikauskaitė patikslino natūralaus gimdymo sąvoką: tai gimdymas, kai netaikoma jokia medicininė intervencija, net vaisiaus vandenų praplėšimas. Dar platesnė sąvoka yra ekologiškas gimdymas, kai labai svarbi yra aplinka, palanki gimdyvei ir kūdikiui, jų emocijoms, gimdyme dalyvaujantys žmonės gerbia motinos orumą ir privatumą, palaiko jos pasitikėjimą savimi, padeda jai išgyventi gimdymą sąmoningai, suvokti jo vertę ir prasmę.

Humanistinis gimdymas apima ekologišką ir sąmoningą gimdymą – tai pati aukščiausia kokybė.

Prenatalinė psichologija, vėliau išsirutuliojusi į prenatalinę mediciną, tiria nėštumo, gimimo ir pogimdyvinio laikotarpio įtaką tolesniam žmogaus gyvenimui. Šios mokslo šakos draugija įsikūrė 1971 m. Vienoje ir pateikia vis daugiau mokslinių įrodymų.

Prenatalinė medicina tiria pasąmoninį motinos ir vaiko ryšį, kurio negalima išmokti. Tik galima sudaryti sąlygas ir netrukdyti jam pasireikšti. Tai jausmas, įgimtas kiekvienai moteriai, tačiau gimdymo aplinkybės jį gali pakeisti teigiamai arba neigiamai.

Sėkmingai motinystei formuoti svarbu ir tai, kad moteris pati būtų gimusi natūraliai, be nuskausminimo, ir žindyta iki vienerių metų.

Nors mokslas nekalba apie gimdymo metu patirtus gilius dvasinius išgyvenimus, tačiau daugelis tyrimų padeda įžvelgti natūralaus gimdymo privalumus.

1996 m. JAV 26–ios organizacijos, besirūpinančios nėštumo ir žindymo priežiūra, 90 tūkstančių profesionalų – akušerių ir gydytojų, sukūrė motinai palankaus gimdymo sąvoką. Pagrindiniai šios sąvokos principai: gimdymas yra natūralus ir sveikas procesas; motina ir vaikas turi įgimtą išmintį, kaip elgtis gimdymo metu; kūdikis iki gimimo yra sąmoninga ir jaučianti būtybė, su kuria reikia elgtis pagarbiai; motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiams, daugeliui moterų priimtina akušerės, kuri palaiko ir skatina natūralų gimdymą, priežiūra; moters pasitikėjimas savimi ir noras rūpintis kūdikiu turi būti stiprinamas gimdymo aplinkoje; motina ir kūdikis yra dvi artimai susijusios būtybės, kurių tarpusavio ryšys yra gyvybiškai svarbus ir gerbiamas ir kt.

B. Kulikauskaitė pabrėžė, kad labai svarbus medicininės priežiūros principas yra nepakenkti. Naujos technologijos ir vaistai nėštumo ir gimdymo metu turi būti skiriami tik esant būtinybei. Jų skyrimas turi būti moksliškai pagrįstas. Labai svarbu ir tai, kad motinai palanki ligoninė neskatina opioidų naudojimo nuskausminimui, nes tai gali sutrikdyti kūdikio kvėpavimą pirmosiomis valandomis po gimimo, jis gali būti mieguistas, vėliau pradėti žįsti, o suaugęs žmogus gali jausti potraukį prie narkotikų.

Gydytoja Banga Kulikauskaitė natūralų gimdymą palygino su kopimu į kalną, kai patiriama daug vargo ir skausmo, tačiau užlipus į kalną viską atperka atsivėręs gražus vaizdas.

Ritos Šemelytės nuotraukos.