Kompiuterio žala

Gyvenimo be kompiuterio šiais laikais neįsivaizduojame. Dažnas prie jo praleidžia visą dieną nuo ryto iki išnaktų. Dirbdami kompiuteriu smarkiai sukoncentruojame žvilgsnį į monitoriaus ekraną. Kai tai trunka ilgai, vidinis akies raumuo, vadinamas krumplyniniu, pavargsta, nebesugeba dirbti taip, kaip reikėtų. Tada akis stengiasi įtraukti papildomus mechanizmus, kad matytų ryškiai, o krumplyninis raumuo spazmuoja. Dėl to prastėja regėjimas, pradeda skaudėti galvą. Kuo daugiau laiko žmogus praleidžia prie kompiuterio, tuo dažniau skundžiasi regėjimo sutrikimais, akių nuovargiu.

Dažnas ilgai trunkantis krūvis kenkia akims: jei daug laiko žiūrėsime į artimus daiktus (kompiuterio monitorių, televizoriaus ekraną ir kt.), gali nusilpti regėjimas, sumažėti akių paslankumas. Neretai išsivysto pavargusių akių sindromas: ima perštėti akis, kamuoja sunkumas, sausumas, atsiranda pojūtis, kad į akis pateko svetimkūnis. Dėl šio sindromo žmogus ne tik pradeda neryškiai, lyg per miglą matyti, akyse dvejinasi, vaizdas susilieja, ypač keičiant žvilgsnį iš artimo taško į tolimą ir atvirkščiai, bet dar ir kenčia stiprius akių, galvos skausmus.

Visi simptomai, atsiradę dirbant kompiuteriu, apibūdinami pavadinimu, kurį sugalvojo Amerikos oftalmologai, – kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (angl. Computer vision syndrom). Vieniems jie pasireiškia po 2 darbo kompiuteriu valandų, daugumai – po 4 val., beveik visiems – po 6 val., o išnyksta dažniausiai per valandą po darbo.

Dirbant kompiuteriu būtina laikytis darbo ir poilsio režimo, kad atsipalaiduotų krumplyninis raumuo. Valandą žiūrėjus iš arti (tai įtemptas darbas akims) būtina 15 min. poilsio pertraukėlė (visiškai nekoncentruojant žvilgsnio, nefiksuojant jokio objekto žvelgti į tolį).

Vargina sausumas

Bene kas trečias žmogus skundžiasi sausų akių sindromu. Akies paviršių dengia mirksint vis atsinaujinanti ašarų plėvelė, sudaryta iš atitinkamo santykio gleivių, vandens, druskų ir riebalų. Jeigu tas santykis pasikeičia, akis džiūsta. Tyrimais nustatyta, kad paprastai mirksime nuo 10 iki 24 kartų per minutę, o dirbdami kompiuteriu – 5 kartus rečiau, todėl ašarų plėvelė neatsinaujina, akies paviršius džiūsta.

Išsausėjusios akys bijo šviesos, mirkčiojant skauda, rytais žmogui sunku atsimerkti, jis mato tai geriau, tai blogiau. Apie akių sausėjimą įspėja ir niežulys, sunkūs vokai, padidėjęs gleivių kiekis. Akys smarkiau parausta ir gleivių padaugėja rytais, kiti sausumo požymiai ryškesni vakare.

Ašarų plėvelės pusiausvyrą gali sutrikdyti daug priežasčių. Sausų akių sindromo išsivystymo riziką didina ne tik ilgas darbas kompiuteriu, bet ir televizoriaus žiūrėjimas, sausas oras, buvimas prirūkytose patalpose, nuolatinis automobilio vairavimas. Taip pat akys gali sausėti dėl vitaminų, ypač vitamino A, stokos, lėtinių uždegiminių ligų. Pavyzdžiui, sergant lėtiniu vokų liaukų uždegimu sutrinka akių riebalų ar ašarų gamyba, taigi ir ašarų plėvelės pusiausvyra, jaučiamas akių nuovargis.

Vienas iš būdų nesusirgti sausų akių liga – dirbant reguliariai ilsinti ir drėkinti akis. Akių sausumas gali būti ir pirmasis diabeto, kitų endokrininių ligų požymis.

Nešioti akinius

Vis dar gajus mitas, kad pradėjus nešioti akinius vėliau reikės vis stipresnių. Tačiau regėjimas silpsta ne nuo akinių, o dėl įvairių kitų priežasčių. Jei prastai matantis žmogus nenešioja gydytojo jam išrašytų akinių ar nešioja per silpnus, jam nepritaikytus, labai vargina savo akis. Metams bėgant jos vis labiau silpsta, nuolat kamuoja akių nuovargis, galvos skausmas.

Akys pavargsta, jei ilgai įtemptai žiūrėdami nedarome poilsio pertraukėlių, skaitome gulėdami ar prastai apšviestoje patalpoje. Akis alina per ryški saulės šviesa, neigiamai veikia užteršta aplinka, dūmai, buitinė chemija. Ypač akies tinklainei žalingas rūkymas. Dėl šių nuolatinių dirgiklių akis pradeda skaudėti, perštėti, jos traiškanoja, vaizdas ima lietis.

Smarkiai regėjimą pablogina įvairios akių ligos: amžinė geltonosios dėmės degeneracija (pažeidžia tinklainę), katarakta (sukelia lęšiuko drumstėjimą), glaukoma (ja sergant padidėja spaudimas akies viduje, siaurėja akiplotis, atrofuojasi regos nervas).

Nuolatinis žiūrėjimas iš arti skatina trumparegystės vystymąsi. Lietuvoje per 20 metų trumparegių vaikų padaugėjo dvigubai, tai siejama su skaitymu, kompiuteriu, mobiliaisiais telefonais.

Akių sveikatą lemia daugybė veiksnių. Kai kurių iš jų negalime paveikti, tačiau nemažai priklauso ir nuo mūsų pačių: sveika gyvensena, darbo ir poilsio režimas, judėjimas, normalus svoris, visavertė mityba, gaunant pakankamai akims reikalingų vitaminų, mineralų, kitų maistinių medžiagų.

Verta žinoti

Kalifornijos universiteto Regėjimo ergonomikos laboratorijos mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Džimo Šydžio, kompiuterinį šriftą verdana įvardijo kaip patį saugiausią žmogaus regėjimui. Specialistai pataria, kad optimalus šrifto dydis, darbuojantis verdana šriftu, turėtų būti nuo 10 iki 12. Tai mažina akies raumenų įtempimą.

Pratimai pailsinti akims

Plačiai atmerkite akis ir žvelkite į tolį. Užmerkite akis, šiek tiek pabūkite, vėl pažiūrėkite į tolį. Kartokite 5 kartus.
Nepasukdami galvos pažiūrėkite į dešinę, paskui į kairę, į viršų ir į apačią.

Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir sutelkite žvilgsnį į jį, paskui pažiūrėkite į tolį. Vėl nukreipkite žvilgsnį į pirštą, patraukite pirštą į kairę, paskui į dešinę, visą laiką sekite akimis.

Užsimerkite ir nepasukdami galvos akis pasukite lyg žiūrėtumėte į dešinę, paskui į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.

Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, paskui į tolį.
Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius pagal laikrodžio rodyklę, paskui prieš ją.

Kaip tausoti regėjimą

Saugokite akis nuo per ryškios šviesos.

Kompiuteriu, televizoriumi naudokitės ribotą laiką ir tik sėdėdami.

Kas valandą darykite pertraukėles, kad akys pailsėtų.

Dažnai nukreipkite žvilgsnį nuo monitoriaus ir žvelkite į tolį, kad pasikeistų regėjimo laukas.

Nuolat valykite monitorių ir nustatykite tokį ryškumą, kad jis netrikdytų.

Šviesa turi kristi iš šono, o ne iš nugaros ar priekio.

Neskaitykite važiuodami ar gulėdami.

Dirbdami kompiuteriu neužmirškite mirksėti.

Saugokite akis nuo sužeidimų ir užteršimo.

Būtina maitintis sveikai, valgyti pakankamai šviežių vaisių ir daržovių, žuvies – du tris kartus per savaitę. Geriausiai tinka riebios jūrinės žuvys: sardinės ir skumbrės.

Jei mityba nėra visavertė, rekomenduotina papildomai vartoti maisto papildų ir vitaminų akims stiprinti, nes pakankamai gaunant antioksidacinių medžiagų stiprėja organizmo ir akių apsauginiai mechanizmai.

Periodiškai (bent kartą per metus) tikrinkitės regėjimą, o prireikus jį tinkamai koreguokite.

Laiku gydykitės visas akių ir kitų organų ligas.

Patyrę kad ir mažiausią akių traumą kreipkitės į akių gydytoją.