Priežastis Nr. 1 – tai labai lengva.
Iš esmės bėgimas yra pramoga. Tik gerai apgalvota, patikrinta ir... naudinga. O ar mūsų gyvenime yra daug naudingų pramogų? Jaučiatės taip, lyg darytumėte kažką svarbaus, bet tuo metu jūsų ausyse skamba muzika, pasaulis stebėtinai greitai lekia greta jūsų, o praeiviai susidomėję žiūri jums pavymui. Galbūt pavydi?
Bėgimo nereikėtų vertinti per daug rimtai. Labai kritiškai reikėtų elgtis tik renkantis sportinius batelius ir patogų sportinį kostiumą. Visa kita atsiras savaime. Taip pat ir jūsų fizinė būklė, kuri po kelių bėgimų (po kelių, ne po vieno) žymiai pagerės.
Priežastis Nr. 2 – sudeginama daug kalorijų
Tikriausiai jūs manote, kad galybę kalorijų galima sudeginti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, važinėjantis dviračiu ar mankštinantis. Bet jei sugebate skaičiuoti, jums reikėtų susipažinti su skaičiais, kuriuos pateikia Viskonsino medicinos centro (JAV) mokslininkai.
Per valandą sudeginamų kalorijų kiekis:
• bėgimas – 705-865 kalorijos;
• irklavimas baidarėje – 606-739 kalorijos;
• bėgimas laipteliais – 637-746 kalorijos;
• slidinėjimas – 595-678 kalorijos;
• pasivažinėjimas dviračiu – 498-604 kalorijos.
Kokių įrodymų jums dar reikia?
Priežastis Nr. 3 – jūsų sąnarių likimas
Neverta klausytis mamos, kuri tvirtina, kad dažnas bėgiojimas sugadins jūsų sąnarius. Kaip žinia, osteoartrozė (labiausiai paplitusi artrito rūšis) visuomet susijusi su kaulinio audinio deformacija ir ją gali sukelti įvairiausi veiksniai, kurių pagrindinis – kūno masės perteklius. Dėl to 80 proc. moterų, kamuojamų artrozės, yra putlios ir nejudrios.
Norite, kad jūsų keliai jums padėkotų? Pabėgiokite. Bėgimo metu ne tik deginamas kalorijų perteklius, bet ir išsiplečia kraujagyslės (ir prisipildo deguonies). Deguonis apsaugo kraują nuo įvairiausių mikroorganizmų poveikio.
Priežastis Nr. 4 – antistresinis poveikis
„Užkietėję“ bėgikai gali papasakoti šimtus anekdotų ir visuomet atrodo labai optimistiškai – lyg jų gyvenime visai nebūtų problemų. Tačiau problemos ištinka visus žmones, tik jos vertinamos skirtingai: kažkam prasideda siaubingas stresas, o kažkas atsigauna bėgimo metu.
Džordžijos universitete (JAV) buvo atlikta daug eksperimentų, po kurių paaiškėjo, kad daugybė moterų kasdieninio valandos trukmės bėgiojimo metu apgalvoja savo reikalus, poelgius ir darbo klausimus. Po kelių eksperimentų mokslininkai priėjo išvados, kad bėgimas suteikia galimybę įveikti ne tik pirmuosius nerimo požymius, bet ir sunkią depresiją. O geriausi moraliniai rezultatai pasiekiami bėgiojant kaimo vietovėmis.
Priežastis Nr. 6 – pasakyti ligoms „ne“
Dauguma ekspertų vieningai tvirtina, kad reguliarus bėgiojimas sumažina onkologinių problemų riziką, įskaitant pačias baisiausias – krūties, gimdos ir plaučių vėžį,. Viename iš britų medicininių žurnalų buvo nurodyta, kad tarp aktyviai gyvenančių žmonių (5-6 val. sportavimo per savaitę) onkologinių ligonių yra 24 proc. mažiau nei tarp „mažiausiai aktyvių“ (iki 30 minučių sportavimo per savaitę).
Širdies ligos, diabetas ir netgi banalusis gripas daugeliu atveju aplenkia žmones, kurie rimtai vertina sportą. Be to, labai retai sutinkami bėgikai, turintys regėjimo problemų. Reguliarus bėgiojimas sumažina trumparegystės išsivystymo riziką.
Priežastis Nr. 6 – ilgiau gyvensite
Bene labiausia stebėtiną tyrimą pasaulyje atliko Stenfordo universiteto (JAV) medicinos mokykla. Eksperimentui buvo atrinkti keli šimtai pagyvenusių žmonių – 538 bėgikai ir 423 sveiki „nebėgikai“. Tyrimas buvo atliekamas nuo 1984 iki 2005 metų. Senoliams tiesiog buvo siūloma atlikti rinkinį įprastų veiksmų - nuo pieno pakelio atidarymo iki plaukų trinkimo.
Kasmet kiekvienas eksperimento dalyvis atsakinėjo į anketos klausimus, kuriais buvo aiškinamasi, kuriuos iš šių veiksmų senoliai vis dar sugeba atlikti patys, o kurių jau nebe. Kaip ir galima buvo tikėtis, geriau pasirodė bėgikų grupė.
Bet įdomiausia (ir liūdniausia) tai, kad eksperimento pabaigoje 85 proc. bėgikų dar buvo gyvi, o kitoje grupėje, kuri buvo tolima sportui, gyvų liko tik 66 proc. senolių.
