Į paieškos langą įvedam „kaip supjaustyti vištą“ ir spaudžiam pirmą nuorodą. Šitaip elgiamės todėl, kad nematau jokio reikalo iš naujo daryt tai, kas puikiai padaryta, ir dargi su gražiom nuotraukytėm. Tik tiesioginės nuorodos duot negaliu, na, žinot, reklama ir visa kita (prisiminiau: anądien skaičiau apie kažkokį fotografą, kuris sumanė vištą modeliu padaryt – sudėliojo jai koją ant kojos, dailiai sparnelį išlenkė ir sukėlė didelį gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimą, tai jūs taip nedarykit, maža kas).

Taigi, turim du sparnelius, dvi krūtinėlės puses, du ketvirčius ir kaulų. Pirmuosius dedam į šaldymo kamerą – iš tokio kiekio nieko doro neparuoši, kaupsim ateičiai. Krūtinėlę ir ketvirčius kišam į šaldytuvą – apie juos paskui. Kaulus dedam į nemažą puodą, užpilam vandeniu ir pastatom ant viryklės.

Nulupam svogūną ir perpjaunam jį pusiau. Nuskutam nemažą morką ir padalijam ją į tris dalis. Taip pat pasielgiam ir su saliero stiebu. Nurengiam porą skiltelių česnako. Pastebim, kad, kol žaidėm su daržovėm, puodas turinys burbuliuot pradėjo. Nupilam vandenį su visom putom, sudedam daržoves, užpilam pusantro litro vandens ir vėl grąžinam ant viryklės. Kaitrą sumažinam iki minimalios ir laukiam, kol užvirs. Kai jau šitaip nutinka, į puodą dedam porą lauro lapelių, kokius penkis nemaltus pipirus, mėgstamų prieskoninių žolelių (petražolių, krapų, čiobrelių, raudonėlio, bazilikų – nesvarbu, šviežių ar džiovintų), pasūdom ir uždengę verdam maždaug 2,5-3 valandas.

Išgriebiam vištos kaulus į dubenį ir paliekam vėsti. Daržoves išmetam, likusį puodo turinį nukošiam. Tas dailiai gintarinis skystis, kuris liko po procedūros, plačiau žinomas vištienos sultinio vardu. Pusę jo atvėsinam ir kišam šaldytuvan – bus sriubai po kokių trejeto dienų. O dabar skaitom istoriją apie tai, kaip viena višta trissyk du žmones sočiai (todėl ir sakiau, kad reikalinga nemenka) pamaitint ir ką veikt su likusia sultinio puse.

***

Aš kadais minėjau, jog apie moliūgų sriubas nerašysiu, mat jų pilnas internetas. Tačiau moliūgai su lęšiais ir vištiena yra toks puikus trio, kad negaliu susilaikyt, niekaip. Didelis dubenėlis šito gėrio - ir joks ruduo nebaisus.

Moliūgų, lęšių ir vištienos sriuba

2 sočioms vakarienėms reiks:

600 ml (arba pusės to, apie kurį ką tik pasakota) vištienos sultinio
100 g raudonųjų lęšių
nedidelės morkos
300 g nulupto ir išsėklinto moliūgo
150-200 g virtos vištienos
žiupsnelio tarkuoto muskato riešuto
čili pipirų
druskos
poros šaukštų grietinėlės/grietinės (nebūtina)
žiupsnio džiovintų čiobrelių (nebūtina)

Procesas:

Morkas supjaustom pusapskritimiais, moliūgą – kubeliais.

Nedideliam puode užverdam sultinį. Sudedam lęšius ir daržoves. Kol sriuba kunkuliuoja, prisimenam dubenį su vištos karkasu. Peiliu kruopščiai nurenkam nuo kaulų mėsą (žinoma, visada galima naudot sultinį iš kubelio ir vakarykštės keptos vištos likučius, jūsų valia rinktis).

Kai daržovės puode suminkštėja ir lęšiai išverda (šitai turėtų trukti 20-25 minutes), siunčiam ten vištieną ir verdam dar porą minučių. Tuomet susirandam elektrinį trintuvą, dar žinomą blenderio vardu, ir sriubą sutrinam iki vienalytės masės. Arba netrinam – sriuba nuo to prastesnė netaps. Paragaujam. Pagal poreikius gardinam muskatu, čili pipirais ir druska.

Patiekiam įmaišę šaukštą kitą grietinėlės ir džiovintais čiobreliais pabarstę. Skanaus.

***

Neišsigąskit, tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyt akį užmetus – višta visai noriai iš odos išsineria, o ir farširavimas užtrunkama trumpiau, nei užtrukau aš, kol visa tai surašiau. Nors net jei ir būtų priešingai, rezultatas to vertas.

Įdaryti vištos ketvirčiai

2 alkaniems valgytojams susirandam:

šlakelį aliejaus
morką
svogūną

2 vištos ketvirčius
saują (7-8 vnt.) džiovintų slyvų
porą skiltelių česnako
druskos
pipirų
kiaušinį
šaukštą džiūvėsėlių

šaukštelį medaus

Procesas:

Smulkiai supjaustom svogūną ir sutarkuojam morką. Įkaitinę keptuvėj šlakelį aliejaus, kepam tuodu tol, kol suminkštėja, tačiau neapskrudinam. Paliekam vėsti.

Imam vištos ketvirtį ir užkišam pirštą už odelės. Pastebim, kaip lengvai toji nuo mėsos atsikabina, todėl didžioji dalis atskyrimo procedūros taip ir nepareikalauja peilio, išskyrus tą vietą, kurią žmogaus atveju kirkšnimi vadintumėm. Nelabai išmanau vištų anatomiją, atsiprašau. Tai kai jau susiduriam su ta kliūtim, aštriu peiliu atsargiai nupjaunam jungiamąjį audinį. Toje vietoje, kur mėsos jau nebelabai yra ir oda iš esmės aptempia kaulą, liaujamės vištą nurenginėt – jei žvilgtelėtumėt į nuotrauką viršuj, suprastumėt, apie ką kalbu.

Aštriu peiliu ar virtuviniu kirviu padalijam ketvirtį į dvi dalis taip, kad turėtumėm odą su poros centimetrų ilgio kaulo galiuku ir išrengtą višto ketvirtį. Viso proceso metu stengiamės odos nesuplėšyt, tačiau jeigu šitaip sykiais ir nutiko, nenusimenam – siūlas, adata, bandymas apsimest plastikos chirurgu ir bėdos kaip nebuvę. Tą patį, žinoma, pakartojam ir su kitu ketvirčiu. Pasikartosiu, bet tai kur kas paprasčiau nei gali nuskambėt.

Odas atidėję į šoną, nukaulėjam mėsą. Smulkiai supjaustom (arba stambiai sumalam, tačiau pirmuoju atveju ji išlieka sultingesnė). Kiekvieną slyvą padalijam į 6-8 dalis. Dar galima keist arba maišyt su džiovintais abrikosais, nelygu, ką labiau mėgstat. Lengvai išplakam kiaušinį, dedam į jį mėsą, slyvas, apkeptus svogūną ir morką, džiūvėsėlius, įspaužiam (jei neturit tam įnagio, tiks ir smulkiai kapotas) česnaką, nepagailim pipirų ir druskos (ar dar kokių mylimų ir su vištiena sutariančių prieskonių). Gerai išmaišom.

Gautą masę padalijam pusiau ir grąžinam į vietą – t.y., standžiai prikemšam odą. Toliau galimi trys keliai: pervert odos kraštus dantų krapštukais, sukabint juos siūlu arba nedaryt nieko – tiesiog dailiai užlankstyt ir paguldyt siūle žemyn ant aliejum pateptos kepimo skardos. Leidžiam bent pusvalandį pailsėt ir skoniams dorai susimaišyt.

Dedam į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepam 45-50 minučių. Iki kepimo pabaigos likus dešimčiai minučių, ketvirčius negausiai aptepam medumi – šitaip jų plutelė dailiau apskrunda ir truputį salsteli, o tai yra oho kaip gerai. Patiekam karštus su šviežių daržvių salotom ir kokiais nors ryžiais (tik dantų krapštukų ar siūlų ištraukt nepamirštam, jei naudojom). Arba šaltus su juoda duona ir pomidorais. Jie visaip gerai. Velniškai gerai. Skanaus.

***

Vištos krūtinėlės kepsniai yra baisiai teisingas reikalas, jei tik randamas būdas mėsą išsaugot sultingą (turiu omeny išties sultingą, o ne šlapią nuo riebalų). Aš, rodos, radau. Įdarą galima keist arba kept paprastus muštinukus/juosteles. Svarbiausia čia – gulėjimas kefyre, sviesto indėlis ir kepimo būdas.

Vištienos kepsniai su sūriu. Daug sūrio

Dviems reiks:

2 vištienos filė
1,5 stiklinės kefyro/rūgpienio/pasukų/natūralaus jogurto

druskos
pipirų
saldžiosios paprikos miltelių

80 g puskiečio sūrio (pvz, Edam‘o, tačiau iš esmės tiks bet koks fermentinis)
3 skiltelių česnako
30 g sviesto
poros šaukštų džiūvėsėlių

Procesas:

Vištienos filė įpjauname iš storiosios pusės, šitaip padarydami kišenę. Tik jokiu būdu kiaurai neperpjaunam. Užpilam rūgusio pieno produktu ir paliekam marinuotis.

Po poros valandų mėsą nuplaunam po šaltu vandeniu ir nusausinam. Įtrinam druska, pipirais, saldžiosios paprikos milteliais ar tiesiog mėgstamais vištienos priekoniais.

Įjungiam orkaitę – 250 laipsnių. Išlydom sviestą ir paliekam kiek atvėst. Sutarkuojam sūrį ir, atidėję dosnų žiupsnį į šoną, sumaišom su smulkiai kapotu česnaku. Dalijam pusiau ir sukemšam į mėsos kišenes. Sūrio likutį sumaišom su džiūvėsėliais.

Įdarytą filė merkiam į sviestą, pasistengiam, kad ji visa dailiai riebalų sluoksneliu pasidengtų, ir apvoliojam džiūvėsėlių-sūrio mišiny. Guldom į sviestu ar aliejum pateptą skardą ir šaunam į orkaitę. Kepam 8-10 minučių ir, sumažinę kaitrą iki 180 laipsnių, paliekam orkaitėję dar penkiolikai. Aukšta temperatūra kepimo pradžioje padeda mėsos paviršiui apskrusti greičiau nei išsiskis sultys, todėl mėsa neišsausėja. Jei kepsnio viršus netyčia imtų degti, uždengiam folija.

Valgom išsyk. Su česnakinėm morkų salotom. Skanaus.

Smagaus Helovyno/ramių Vėlinių/gero oro/bet ko, kas kitą šeštadienį keliantis į darbą primintų, kad ilgasis savaitgalis nenuėjo perniek.

Inga.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)