O smagiausia yra tai, kad sriubą išvirt galima praktiškai iš bet ko, tereik žinot keletą smulkmenų, užtikrinančių sėkmę. Pavyzdžiui, tokių:
* niekada neprašausit daržoves, ypač svogūnus, morkas, saliero stiebus, apkepę prieš jiems nukeliaujant į sriubos puodą;
* jei ketinat virt trintą daržovių sriubą, nepagailėkit laiko ir elektros daržoves iškept orkaitėj: apšlakstykit truputėliu mėgstamo aliejaus, pabarstykit prieskoniais ir kepkit, kol suminkštės. Tuomet dėkit į puodą, užpilkit nedideliu kiekiu sultinio ar vandens, užvirkit ir sutrinkit. Šitaip sriuba bus tirštesnė ir nepalyginamai turtingesnio skonio, mat orkaitėje daržovės karamelizuosis ir paskrus;
* apkepti-prieš taisyklė galioja ir mėsai, net sultiniai pavyksta gardesni, jei minutę kitą kaulus kaitriai nedideliam aliejaus kieky apkepam;
* jei sriubai gardinti naudojat šviežias žoleles, dėkit jas pačioje virimo pabaigoje;
* nepamirškit česnako! Jis nelyg vanilinis cukrus kepiniams: galima apsieiti ir be, bet su juo – kur kas geriau;
* bulvė yra sriubų gelbėtoja: jei persūdėt, įdėkit nuskustą bulvę puodan, virkit 15 minučių ir išgriebkit lauk – visas druskos perteklius pasiliks bulvėje; jei sriuba rodosi truputį per skysta, įtarkuokit žalios bulvės ir pavirkit 5-7 minutes – sutirštės;
* nedėkit krakmolingų daržovių į rūgščias sriubas, t.y., gamindami raugintų kopūstų sriubą bulves virkit atskirai ir pan., mat rūgščioj terpėj krakmolingos daržovės baisiai spardosi ir neminkštėja net labai įkalbinėjamos;
* jeigu jums rodos, kad sriubai trūksta skonio, visuomet pagalbon galit pasitelkt porą šaukštų citrinos sulčių ar raudonojo vyno acto virimo pabaigoje;
* nebijokit improvizuot;
* nepamirškit pagardų – šlakelio neįprasto aliejaus (sezamo, vynuogių kauliukų, Makadamijos riešutų ir pan.), tarkuoto sūrio, skrebučių, sausoj keptuvėj paskrudintų sėklų, šviežios duonos šalia, šitai prideda sriubai mažiausiai keturis taškus;
Pratęsit?
***
Labai paprastas, bet baisiai gomuriui malonus būdas valgyt pievagrybius.
Pievagrybių sriuba
4 porcijoms susirandam:
2 šaukštus aliejaus
didelį svogūną
2 morkas
300 g pievagrybių
šaukštelį džiovinto čiobrelio
druskos
pipirų
20 g sviesto
2 šaukštus miltų
150 ml liesos grietinėlės
Procesas:
Svogūną supjaustom kubeliais, morką – šiaudeliais. Nepatingim, šitaip daug geriau nei tarkuot. Keptuvėj įkaitinam aliejų, suverčiam ten daržoves ir kepam vidutiniškai kaitriai kartais pamaišydami. Per tą laiką susmulkinam pievagrybius: pjaunam pusiau, kiekvieną pusę – riekelėmis.
Kai svogūnai permatomi, o morkos vos vos apminkštėjusios, sudedam grybus ir kepam maišydami, kol išsiskiria ir išgaruoja sultys, o pievagrybiai ima skrusti, maždaug 10-15 minučių. Pamaišyt nepamirštam. Kepimo pabaigoje pasūdom, įdedam pipirų ir džiovinto čiobrelio. Pakaitinam, kol pakvimpa pievomis/laukais/Italija, ir išjungiam.
Užvirinam litrą vandens. Virduly – patogiausia. Nedideliam puode išlydom sviestą ir sudedam miltus. Gaunam košę. Intensyviai maišom ir kepam maždaug minutę. Tuomet čiumpam į rankas šluotelę ir pilam 800 ml vandens. Maišom ir kaitinam, kol nelieka miltų gumuliukų ir sutirštėja, kiek norisi. Jeigu sykiais rodosi per tiršta, pilam dar vandens.
Suverčiam keptuvės turinį, supilam grietinėlę. Užverdam. Išjungiam kaitrą ir leidžiam viskam bent penkias minutes pastovėt. Pilstom į dubenėlius, dedam žiupsnį tarkuoto
sūrio, jei norisi, ir valgom. Skanaus.
***
Mėgstat makaronus su Bolognese padažu? Tuomet negalit neišbandyt šitos sriubos. Gerai, pripažinsiu, kad vadint sriuba šitą patiekalą galima tik pagal tekstūrą, pagal maistinę vertę ir skrandžio užpildymą – labiau troškinys. Tačiau šitoj vietoj tuoj pat prisimenam Šekspyrą ir rožes, kurios ir vadinamos kitais vardais, kvepėt nenustoja.
Pomidorų, makaronų ir faršo sriuba
4-5 sočioms porcijoms susirandam:
3 šaukštus aliejaus
svogūną
2 skilteles česnako
250-300 g maltos mėsos (gardžiausia – su jautiena)
800 ml talpos skardinę konservuotų smulkintų pomidorų
druskos
pipirų
maltos paprikos miltelių
maltų čili pipirų
2 šaukštelių cukraus
2 morkų
2-3 saliero stiebų (nebūtina)
600-700 ml jautienos/daržovių sultinio arba vandens
100 g makaronų
100-150 g fermentinio sūrio
Procesas:
Svogūną supjaustom kubeliais, česnaką sukapojam kaip mokam smulkiau. Storadugniam puode įkaitinam aliejų. Sudedam svogūnus ir kepam vidutiniškai kaitriai, kol suminkštėja ir tampa permatomi. Dedam česnaką ir pakaitinam maždaug 30 sekundžių – per ilgai kepamas česnakas kėsinasi apkarst, nepersistengiam.
Sudedam faršą. Kartais pamaišydami kepam, kol tasai visas sultis išleidžia ir mažumėlę paskrunda. Šitai užtrunka kokias 8-10 minučių – sočiai laiko šiaudeliais supjaustyt morkas ir griežinėliais – saliero stiebus, jei naudosim.
Kai faršas apkepa, suverčiam pomidorų skardinės turinį, pasūdom, dedam cukrų (nes jis yra vienas geriausių troškintų pomidorų draugų), nepagailim minėtų prieskonių ir dar savo nuožiūra vieno kito įdėt nepasikuklinam. Sudedam morkas ir salierus, gerai išmaišom, sumažinam kaitrą iki beveik minimalios, uždengiam ir paliekam bent pusvalandžiui troškintis.
Tuomet supilam sultinį, padidinam kaitrą, užverdam, sudedam makaronus ir verdam, kol tie išvirs, maždaug 8-12 min. Paragaujam, ar nieko netrūksta, ir visus nepriteklius ištaisom. Kaitrą išjungiam ir paliekam sriubą pastovėt bent 5 min (puiki proga sutarkuot sūrį). Pilstom į dubenėlius, nepagailim sūriu ir valgom. Skanaus.
***
Prašau neišsigąst česnakų kiekio. Aitrumo iš jų po tiek laiko karšty beveik nelieka; tik labai malonus prieskonis ir sriubos tekstūra. Be to, čia sriuba iš kirvio, nes, galiu lažintis, bulvių bei česnakų ir jūsų namuos beveik visuomet yra.
Bulvių ir česnakų sriuba
3 porcijoms reiks:
50 g kiaulienos šoninės
nedidelio svogūno
nedidelės galvos česnako + 2 skiltelių
650-750 ml daržovių arba vištienos sultinio
lauro lapelio
600 g bulvių
60 ml grietinėlės
druskos
pipirų
Procesas:
Kiaulienos šoninę supjaustom kubeliais. Kraunam į puodą storu dugnu ir dedam ant viryklės. Maišydami kepam, kol išsiskiria riebalai ir šoninės gabalėliai apskrunda. Tuomet juos „išžvejojam“ ir pasidedam kur nors netolies.
Įvertinam likusių riebalų kiekį. Jų turėtų būt kokia 2 šaukštai. Jeigu yra mažiau, įdedam gabalėlį sviesto ir leidžiam jam ištirpt. Svogūną sukapojam kubeliais ir sudedam į įkaitusius riebalus. Sykiais pamaišydami kepam 5-8 min, kol svogūnai pasidaro perregimi.
Per tą laiką pasiruošiam česnaką. Dvi skilteles nulupam ir sukapojam. Nuo česnako galvos nulupam kiek įmanoma daugiau lukšto sluoksnių, bet taip, kad neiširtų. Nupjaunam česnako viršūnę taip, kad visos skiltelės būtų nupjautais galais – maždaug ketvirtį česnako galvos.
Kai svogūnai pasiekia anksčiau minėtą būseną, sudedam smulkintą česnaką. Intensyviai maišydami kepam maždaug pusę minutės, supilam sultinį. Užverdam. Dedam česnako galvą, lauro lapelį ir verdam 15-25 minutes vidutiniškai kaitriai, kol česnakas suminkštėja.
Tuo metu nusilupam ir kubeliais supjaustom bulves. Kai česnakas praeina peilio testą, t.y., ašmenys į česnaką susminga nelyg į pošiltį sviestą, sudedam bulves puodan ir verdam, kol suminkštėja. Tada ištraukiam česnako galvą ir lauro lapelį. Saugodami pirštus nuo karščio išlukštenam česnako skilteles ir grąžinam atgal į puodą. Viską sutrinam, supilam grietinėlę, užverdam. Pasūdom, įdedam pipirų ir kokių žolelių, jei norisi: čiobrelio, raudonėlio ar baziliko. Pilstom į dubenėlius, gardinam šoninės gabalėliais ir dorojam. Skanaus.
Nešiokit kepures!
Inga.
P.S. O mylimas ir sunkiai šifruojamas (čia ne priekaištas, jei ką) Daratėlas Saniokai, tamstos prašymo pasidalint zacirkos receptu patenkint negaliu, nes aš tokia visa neteisinga ir jos virt nemoku.
