Smagiausia, kaip žinia, vartyt lietinius, nes jeigu sugebi apverst ore taip, kad blynas grįžtų tiesiai į keptuvę sveikas/nepriliptų prie lubų, tai jau galima teisėtai jaustis virtuvės deive/dievu (šššš, neišsiduokit, kad tai taip pat paprasta, kaip išvirt kiaušinį). Mažų mažiausiai.
Aš manau, kad lietiniai esti lygiai dviejų rūšių: tie, į kuriuos dera ką nors vyniot, ir tie kiti, kurie šiaip skanūs. Bendras jų bruožas, žinoma, dydis ir storis (jei šitas žodis, kalbant apie tokią plonybę, tinka). Ir tai, kad abiejų tešlą dera brandinti bent pusvalandį: šitaip blyno plyšimo tikimybė sumažinama iki kokios vienos šimtosios, va. Ir keptuvė, žinoma. Reikalinga gera keptuvė. Arba vidutinio gerumo ir gabalėlis lašinių/šlakelis aliejaus, kurį patogu paskirstyt teptuku arba šakute pasmeigtu gabalėliu žalios bulvės (čia aš rimtai, jei ką) prieš kiekvieną ar kas penktą blyną – apie jūsų keptuvę kalba, jūs ir žinot turėtumėt.
Lietiniai, kuriems naudojama mažai kiaušinių, o skysčių tešloje pagrindas – vanduo, iškepa plonesni, mažiau trapūs, todėl lankstesni (mhm, blynai – akrobatai). Kai pilamas tik pienas ir kiaušiniu vienu kitu daugiau nepagailima, beveik permatomų lietinių iškept nepavyks, bet tokie, ką čia slėpt, kur kas skanesni. Dar pageidautina į tešlą įpilt bent porą šaukštų riebalų: aliejaus, jei kepami blynai, į kuriuos kažką vyniosim, arba lydyto sviesto, jei ne.
Įdarui netinkamų produktų nėra. Varškė, ko gero, užima pirmą vietą top`uose. Tai, žinokit, baisiai gardu yra ją prieš tai pertrint ir paskanint šaukšteliu kitu aguonų, cukrum, kiaušiniu ir šlakeliu citrinos sulčių. Dar labai smagu vyniot bananus ir valgyt su šokoladiniu padažu. Arba karamelizuotus obuolius. Ar paslėpt šaukštą mėgstamo džemo/uogienės blyno klostėse. Bet kokia termiškai apdorota mėsa/daržovės/grybai/sūris/viskas išsyk – puikūs pietūs. Žodžiu, nėra to blogo, ko nesusuksi į lietinį. Ir aš galiu arba dar antratiek svaičiot apie tai, koks šitas blynas neišpasakytai universalus, arba pagaliau parašyt ką nors naudingo.
***
Taip, žinau pati, čia nėra pats sveikiausias būdas valgyt lietinius. Bet paprastas, greitas ir, žinoma, baisiai skanus.
Lietiniai su sūriu
8 lietiniams susirandam:
kiaušinį
ketvirtį šaukštelio druskos
šaukštelį cukraus
stiklinę miltų
pusę stiklinės pieno
stiklinę vandens
šaukštą aliejaus
200 g sūrio
didelę skiltelę česnako
2 kiaušinius
stiklinę džiūvėsėlių
Procesas:
Šitas lietinių receptas yra vienas tų universalių/bazinių, turėkit omeny. Sudedam visus sausus produktus į dubenį (jei iš anksto žinom, kokį įdarą dėsim, galim tinkamom žolelėm/vaniliniu cukrum/cinamonu/kakava pagardint), išmaišom. Išmušam kiaušinį, supilam pieną ir aliejų. Darbuojamės šluotele (mikseris netiks, mat šitaip įplaksim per daug oro, kurio lietiniams visai nereikia) pamažėl pildami vandenį. Šitaip elgiamės todėl, kad tešlą skystinant (o ne supylus skysčius ir tuomet dedant miltus) lengviau išvengt miltų gumuliukų. Neišsigąstam, jei tešla rodosi baisiai skysta. Paliekam pusvalandžiui.
Gerai įkaitinam sausą keptuvę. Pilam samtelį tešlos ir sukdami keptuvę padedam jai plonu sluoksniu uždengt dugną. Kepam, kol blyno paviršius visiškai išsausėja, o kraščiukai atšoka, maždaug 45-60 sekundžių. Apverčiam. Jei prilipo ir apverst nepavyksta, tai pirmai progai pasitaikius įsigykit tinkamesnę šitam reikalui keptuvę, o senąją, kol naujos dar nėra, prieš pildami kitą samtį tešlos padenkit plonu riebalų sluoksniu (pamenat, ką sakiau apie gabaliuką lašinių/aliejuj mirkytą bulvę?). Apvertę leidžiam pasikaitint dar 20-30 sekundžių ir guldom į lėkštę.
Kai jau visi blynai iškepti, susitarkuojam sūrį. Pagardinam jį kapotu česnaku ir, jei norisi, žolelėm, baziliku ir raudonėliu, pavyzdžiui. Dabar imam blyną ir dedam šaukštą įdaro per penkis centimetrus nuo kurio nors krašto. Jį užlenkiam taip, kad sūris pasislėptų. Tuomet užlenkiam šonus ir susukam. Na, kaip balandėlį kokį. Pailiustruočiau kokiu Paint‘o paveikslėliu, bet neturiu tam talento, atsiprašau.
Keptuvėje įkaitinam 3-4 šaukštus aliejaus. Išplakam kiaušinius, į didelę lėkštę supilam džiūvėsėlius. Merkiam blyną į kiaušinių plakinį, apvoliojam džiūvėsėliuos, dedam į karštą aliejų. Kepam iš abiejų pusių, kol dailiai apskrunda. Valgom su kokiu nors mylimu padažu ir šviežiom daržovėm. Skanaus.
***
Įdarą galima rinktis nebūtinai tokį, tiks bet koks nesaldus. Arba būtent tokį, bet kept paprastai. Tačiau šito recepto žavesys ir yra būtent pateikimas šitokia forma: su padažu ir iš orkaitės.
Pievagrybiais įdarytų lietinių apkepas
I.Alenskaitės nuotr.
4 porcijoms reiks:
8 lietinių
poros šaukštų aliejaus
svogūno
morkos
300-400 g pievagrybių
150 g šaldytų špinatų (arba šviežių, jei kepsit sezono metu)
druskos
pipirų
čiobrelio
20 g sviesto
kaupino šaukšto miltų
300 ml pieno
dosni sauja tarkuoto sūrio
Procesas:
Iškepam lietinius pagal receptą aukštėliau.
Keptuvėje įkaitinam porą šaukštų aliejaus. Dedam tenai kubeliais supjaustytą svogūną ir stambiai sutarkuotą morką. Kepam 5-7 minutes, kol daržoves truputį suminkštėja ir vos apskrunda. Per tą laiką kruopščiai nuplaunam ir susmulkinam pievagrybius. Kai svogūnai ir morkos pasiekia anksčiau aprašytą stadiją, dedam grybus ir kepam, kol tie pakeičia spalvą į truputį auksinę. Tuomet sudedam atšildytus/nuplikytus špinatus ir gardinam prieskoniais. Išjungiam kaitrą ir paliekam pailsėt.
Įkaitinam orkaitę – 180 laipsnių. Įdarą padalijam lietiniams, susukam į vamzdelius. Nedideliam prikaistuvyje išlydom sviestą, sudedam miltus ir intensyviai maišydami kepam maždaug 30 sekundžių. Po truputį supilam pieną, irgi maišydami. Geriausiai tam tinka šluotelė. Kaitinam, kol padažas sutirštėja, minutę ar porą. Skaninam druska, jei jaučiamas poreikis, ir tarkuotu muskato riešutu, jei mėgstam.
Dedam porą šaukštų padažo į kepimo formą (ją renkamės tokią, kad lietiniai meiliai susiglaustų ir neliktų tuščios erdvės – galima ir dviem aukštais). Sudedam lietinius. Jei tetilpo pusė, tai tepam sluoksnį padažo, guldom likusius lietinius ir supilam viską, kas liko prikaistuvyje. Jei sutilpo visi – tiesiog užpilam padažu. Pabarstom sūriu ir kišam į orkaitę maždaug 20 minučių, na, kol padažas susigeria ir kepinio viršus apskrunda. Skanaus.
***
Jokio įdaro, jokio kepimo antrąsyk. Truputį saldūs, minkšti ir neguminiai. Bandom?
Desertiniai lietiniai
I.Alenskaitės nuotr.
9-10 lietinių reiks:
50 g sviesto
stiklinės miltų
2 šaukštų cukraus
žiupsnelio druskos
2 kiaušinių
1 ir ¼ stiklinės pieno
Procesas:
Sviestą išlydom ir paliekam aušti.
Miltus sumaišom su cukrum ir druska. Dedam vanilės, jei norisi. Įmušam kiaušinius, įpilam šlakelį pieno ir maišom šluotele, kol gaunam košę. Tuomet po truputį supilam likusį pieną ir sviestą. Neišsigąstam, jei nuo staigaus temperatūros šuolio (pieną gi šaldytuve laikot, ar ne?) sviestas gabalėliais sušoka. Keptuvėje ištirps ir blyną teisingu padarys.
Dalį pieno (na, tą vieną ketvirtąją stiklinės ) galima pakeist mėgstamom natūraliom sultim, pavyzdžiui, apelsinų. Arba morkų, jei norim efektingos spalvos blynų. Dar visai gerai įpilt šlakelį (niekam nesakykit) kokio nors alkoholio, pavyzdžiui, romo.
Paliekam tešlą pusvalandžiui ant spintelės ir išplaunam grindis/įdedam naują nuotrauką facebook`an/išmokstam dvidešimt naujų žodžių (ispaniškų ar kokių šiaip protingų).
Įkaitinam sausą keptuvę, pilam samtelį tešlos, paskirstom sukamuoju judesiu, kepam maždaug minutę vidutiniškai kaitriai. Apverčiam. Riebalų tešloj pakankamai, kad nekiltų problemų ir ne su pačia tinkamiausia keptuve. Kepam dar pusę minutės. Tiekiam su uogiene, jogurtu, medum, kokiu nors saldžiu padažu ar kremu, o geriausia – kondensuotu pienu*. Skanaus.
Nelabai šlapio savaitgalio!
Inga.
*„Kai Triušis paklausė: „Ko norėtum prie duonos – ar medaus, ar kondensuoto pieno?“ – Pūkuotukas taip susijaudino, kad atsakė: „Abiejų“, – bet tučtuojau, kad nepasirodytų pernelyg gobšus, pridūrė: „Dėl duonos nesirūpink per daug, Triuši!“.“ (Alan Alexander Milne)
