Grybų nuodas amanitas nesuyra aukštoje temperatūroje, todėl nereikia tikėtis, kad apsinuodijimo galima išvengti grybus paprasčiausiai išvirus, iškepus ar užkonservavus.
Apsinuodijęs grybais žmogus vemia, viduriuoja, jį išmuša šaltas prakaitas, kamuoja viso kūno silpnumas. Pirmieji apsinuodijimo simptomai pasireiškia po 2–3 valandų. Tačiau kai kurių mirtinai nuodingų grybų poveikis – klastingas. Išnykus apsinuodijimo požymiams žmogus kurį laiką jaučiasi gerai, tačiau nuodai veikia. Tai jis pajunta tik po 12 valandų ar po keleto parų. Taip nutinka suvalgius žalsvosios musmirės. Dar daugiau rūpesčių gali kilti paragavus kito nuodingo grybo – nausėdžio. Jo nuodų poveikis pasireiškia net po 17 dienų.
Todėl grybais apsinuodijęs žmogus gali neįvertinti pavojaus sveikatai ir bandyti gydytis namuose.
Medikai, įtarus apsinuodijimą grybais, pataria kuo greičiau skubėti į ligoninę. „Negalvokite, kad galbūt blogumas praeis savaime. Nesvarbu, virėte grybus ar kepėte, juos valgėte vienas ar su draugais, kuo greičiau lėkite į ligoninę. Nuo grybų nuodų gelbsti priešnuodžiai. Kuo anksčiau jų gausite, tuo nuodai mažiau pakenks vidaus organams“, – aiškino Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro gydytoja toksikologė Jūratė Margerienė.
Labiausiai žaloja kepenis
Pirma pagalba apsinuodijus – išplauti skrandį. Nors tai menkai gali padėti, kai žmogus vemia ir viduriuoja. Tuomet geriausiai jam duoti išgerti aktyvuotos anglies tablečių. Tačiau jų reikia išgerti ne vieną – o maždaug du pakelius – po 10 – 15 gramų kas 4–5 valandas.
Grybų nuodų priešnuodžiai veiksmingi, jei žmogus jų gauna nepraėjus trims paroms po apsinuodijimo. Priešnuodžiai – tai į kraują lašinami preparatai arba tabletės.
Apsinuodijus grybais, kurie nesukelia vidaus organų pakenkimų, žmogui atsigauti padeda į kraują sulašinami preparatai, kuriais atstatomas elektrolitų balansas.
Grybų nuodai labai greitai įsiurbiami iš virškinamojo trakto ir iš kraujo patenka į kepenų ląsteles. Dėl kepenų pakenkimo ištinka koma, sutrinka inkstų veikla, o maždaug po savaitės žmogus miršta.
Kartą gydytojai J.Margerienei teko gydyti mažametę, kuri apsinuodijusi žalsvąja musmire komos būsenos išgulėjo septynias paras. Medikai jau buvo praradę viltį, tačiau mergaitė atsigavo. Nors mažylę iš naujo teko mokyti kalbėti ir vaikščioti, ji visiškai pasveiko.
Kaip žmogų paveiks grybų nuodai, priklauso nuo jo organizmo savybių. Apsinuodyti galima net ir atsikandus paragauti žalio grybo. Nuodų rezorbciją pagerina ir alkoholis, todėl valgant grybus nereikėtų gerti alkoholinių gėrimų.
Keičia savo išvaizdą
Toksikologai liūdnai juokauja, kad visi grybai valgomi, tik kai kurie – vieną kartą. Iš viso Lietuvoje yra 1500 grybų rūšių. Iš jų – net 40 rūšių nuodingų. Mirtinai nuodingi – žalsvoji ir blyškioji musmirės.
Renkant grybus apsirikti nesunku. Nuodingi grybai dažnai keičia savo išvaizdą prisitaikydami prie aplinkos. Pavyzdžiui, mirtinai nuodinga žalsvoji musmirė viename miške gali būti žalsva, kitame balkšva, gelsva, ar rausva, todėl ji painiojama su ūmėdėmis, kelmučiais, kalpokais – tais grybais, kurių skrybėlių apačia yra dryžuota.
Žalsvosios musmirės kotą puošia vadinamasis sijonėlis, tačiau jei grybas jaunas, jo gali ir nesimatyti. Taip pat šis nuodingas grybas turi svogūnėlį, kurio neturi valgomieji grybai, todėl norint įsitikinti, koks tai grybas, jį reikėtų rauti, o ne pjauti.
„Labai nuodinga ir paprastoji musmirė, ji ryškiai raudona su baltais taškais, todėl jos neįmanoma supainioti su kitais grybais. Tačiau pasitaiko drąsuolių, kurie bando jėgas jos ragaudami“, – pasakojo toksikologė.
Žvynabudės, kurių skonis panašus į vištienos, taip pat gali būti nuodingos. Sunkų apsinuodijimą sukelia viena jų rūšis.
„Patarčiau rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate – baravykus, raudonikius, voveraites. Geriausia išsirinkti vieną grybų rūšį, o į kitus net nežiūrėti. Taip pat nepirkti grybų turguje, nors pardavėjas ir tvirtintų, kad grybus renka ir pats valgo daugybę metų“, – patarė J.Margerienė.
Apsiriko ir specialistai
Toksikologai iki šiol prisimena atvejį, kai prieš trylika metų žalsvosiomis musmirėmis apsinuodijo 11 Kuršių Nerijoje atostogavusių žmonių, trys iš jų mirė. Poilsiautojų suvalgytos musmirės buvo panašios į pievagrybius. Medikus šokiravo žinia, kad apsinuodijusiųjų tarpe buvo mokslininkų, rašiusių mokslinius darbus apie grybus.
2000-ųjų metų rugsėjį toksikologai taip pat įtraukė į savo juodąjį kalendorių. Apsinuodiję grybais tuomet Lietuvoje mirė septyni žmonės.
„Kaip ir geras plaukikas gali nuskęsti, taip ir geras grybų žinovas gali apsirikti. Klaida gali būti lemtinga. Anksčiau ne veltui žmonės įtartinus grybus duodavo ėsti šunims. Jei jie negaišdavo, tuomet valgydavo patys“, – sakė J.Margerienė.
Sunkiai virškinamas maistas
Grybų gausa miške apsuka galvą net labiausiai patyrusiems grybautojams.
Toksikologė J.Margerienė pastebėjo, kad žmones miške dažnai užpuola gobšumas. Jie renka grybus ne tik į pintines, bet prikrauna jų pilną automobilio bagažinę, nors žino, kad nepajėgs jų sudoroti.
Grybai – sunkiai virškinamas maistas, todėl jų nereikėtų duoti vaikams ir seneliams. Šių miško gėrybių turėtų atsisakyti ir virškinamojo trakto patologiją turintys žmonės. Dėl grybų gali atsirasti ir kasos, dvylikapirštės žarnos uždegimas, tulžies pūslės sutrikimas. Šie negalavimai dažniausiai pasireiškia pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu.
Ne visus grybus galima kepti, juos būtina apvirti. Paruoštų valgyti grybų negalima palikti kitai dienai ir šildyti. Gydytoja patarė konservuotų grybų nelaikyti ilgai – suvalgyti per pusmetį. Jei kyla įtarimas, kad konservuoti grybai parūgę, išpūstas stiklainio dangtelis, negalima rizikuoti ir jų valgyti, grybus reikėtų išmesti.
