Lietuvos valstybinis psichikos sveikatos centras pažymi, jog stresas darbe yra pripažįstamas kenksmingu darbo aplinkos veiksniu, tokiu pat kaip triukšmas, vibracija, pavojingos cheminės medžiagos. Stresas - įtampos būsena, apsauginių fiziologinių reakcijų visuma, kuriomis žmogaus organizmas atsako į nepalankius veiksnius. Tai organizmo būsena, kylanti dėl netikėtų nepalankių aplinkybių, sutrikdančių darbinę veiklą.
Dažnai klaidingai manoma, kad reikia mėginti tapti atsparesniu stresui, jį slopinti vaistais ar pan. Iš tiesų stresas yra normali ir natūrali kūno reakcija į aplinkos poveikį – kaip čiaudulys ar kosulys. Darbuotojui, patekusiam į nepalankias sąlygas, organizmas padidėjusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu ar kitais nemaloniais pojūčiais (stresu) praneša, jog tai yra kenksmingos ir sveikatai pavojingos sąlygos, kurias reikia kuo greičiau palikti.
Stresą patiriantys darbuotojai tampa dirglesni, sunkiau susikaupia, sunkiau priima sprendimus, jaučia nerimą, jaučiasi pavargę ir neišsimiegoję, dažniau konfliktuoja, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, dažniau serga. Ilgai būnant tokioje būsenoje rizikuojama ilgalaikiu ne tik psichinės, bet ir fizinės sveikatos praradimu.
Kas sukelia stresą
Daktarės Penny Gray knygoje „Psichinė sveikata darbo vietoje“ išskiriamos 10 pagrindinių stresą ir įtampą sukeliančių priežasčių:
• nepakankamos galimybės kontroliuoti savo darbą;
• nepakankamas gabumų ar talento išnaudojimas;
• per didelis darbo krūvis, neįmanomi terminai;
• per mažas darbo krūvis, jokių iššūkių;
• monotoniškas darbas;
• didelis neapibrėžtumas (neaiškios užduotys ir atsakomybė);
• neadekvatus darbo užmokestis;
• prastos darbo sąlygos (triukšmas, šaltis, karštis ir pan.);
• nepakankamas emocinis palaikymas (prastas „klimatas“ tarp darbuotojų, vadovų);
• neadekvati, nuvertinta socialinė pozicija.
Valstybinis psichinės sveikatos centras pagal J.Pikūno ir A.Palujanskienės knygą „Stresas“ šį sąrašą dar papildo lietuviškomis realijomis:
• nesubalansuotomis darbuotojų teisėmis bei atsakomybe;
• kompetencijos stoka;
• baime prarasti darbą;
• konkurencija.
Stresas – svarbu. Dėl streso prarandami pinigai
Skeptikai pasakys, kad krizės metu apskritai gerai, jog yra darbas, ir jei jame patiri stresą, tai nieko blogo. Tiksliau blogai, bet geriau jau stresas, nei bedarbystė. Tačiau juk nebūtina rinktis tik iš dviejų blogybių. Tik visiškai nekompetentingas vadovas „nuo žagrės“ (kurių, pripažinkime, Lietuvoje yra) ignoruos streso buvimą ir neigiamas to pasekmes:
• mažėjantį darbo efektyvumą;
• padidėjusį nedarbingumo dėl ligos dienų skaičių;
• praleidžiamus terminus;
• dažnesnį piktnaudžiavimą alkoholiu ar rūkalais;
• nuolatinį darbuotojų nuovargį, apatiją;
• silpnėjančią socializaciją.
Kitais žodžiais tariant – nesveika, stresą sukelianti aplinka vadovams NENAUDINGA, ir krizės metu tik dar labiau pablogina įmonės tiek finansinius, tiek gamybinius pasiekimus. Nepatenkinti, dėl streso kenčiantys darbuotojai prasčiau aptarnauja klientus, nebėra lojalūs darbdaviui, „slogučiu“ užkrečia visą organizaciją, neigiamą nuomonę apie ją platina už jos ribų.
Daugybė vadovų šiuo sunkiu laikotarpiu taip pat patiria stresą. Kai kurie, kalbinti rašant šį straipsnį, pažymėjo, jog juos kamuoja dar didesnis stresas, nei jų darbuotojus, ir kad jiems niekas nepadeda su juo kovoti. Kiti vos ne atvirai rėžia, kad darbuotojai turi būti dėkingi, kad apskritai yra ką dirbti, o ne skųstis dėl streso.
Sutinku, jog kartais gali būti sunku suvokti kito žmogaus būseną ar rasti laiko pamėginti ją išsiaiškinti. Tai būdinga žemos empatijos ir/ar menkos lyderystės žmonėms. Tačiau tokie dažniausiai puikiai išmano pinigų skaičiavimo meną, tad išeitį galima rasti – konsultacinė įmonė ar patyręs įmonių psichologas galėtų įvertinti įmonės psichologinį klimatą, pasikalbėti su žmonėmis ir pasiūlyti sprendimų. Tokiu būdu, per žmogų „iš šalies“, anonimiškai, darbuotojai padėtų vadovui pamatyti tikrąją situaciją ir per tą patį žmogų ar įmonę pradėti gerinti atmosferą, komunikaciją ar pan.
Sveikos darbo aplinkos kūrimas
P.Gray psichologinio klimato gerinimui siūlo penkių paprastų žingsnių seką:
1. Problemos atskleidimas – streso ir jo faktorių išsiaiškinimas asmeninių pokalbių ar klausimynų pagalba;
2. Objektyviųjų stresą ir įtampą keliančių faktorių eliminavimas ar sumažinimas (darbo sąlygų gerinimas, instrukcijų sukūrimas ir pan.);
3. Subjektyviųjų priežasčių šalinimas (psichologinių veiksnių – menkos savivertės, darbo neapibrėžtumo, gabumų neišnaudojimo ir t.t.);
4. Proaktyvi veikla, gerinanti psichologinį klimatą (krizės metu ypač apleista sritis);
5. Asmeninė pagalba streso labiausiai kamuojamiems darbuotojams (atvejams, kuomet negalima laukti, kol būsena pagerės dėl bendro pobūdžio veiksmų).
Kaip pačiam pasirūpinti savimi?
Ne viskas priklauso vien nuo darbdavio. Pamėginti padėti sau gali ir privalo kiekvienas – juk labiausiai mes visų pirma rūpime... sau. Tad kaip įveikti stresą ar jo visai išvengti?
• Planuokite dienos darbus, venkite atidėliojimų.
• Nors viską tobulai suplanavote, kaip nurodo 1 punktas, palikite laiko neplanuotiems įvykiams.
• Paįvairinkite darbus, venkite rutinos.
• Nebijokite kritikos, suvokite ją natūraliai, nepriimkite asmeniškai. Tobulų nėra.
• Nebijokite padaryti ir pripažinti klaidų. Visi klysta.
• Nebijokite klausti. Visažinių nėra.
• Palaikykite gerus santykius su kolegomis ir vadovais. Nieko neignoruokite, bet ir nesistenkite tapt „geriausiu draugu“.
• Darbą palikite darbe, o namuose gyvenkite asmeninį gyvenimą.
