Psichologo patarimai. Nejaučiu gyvenimo džiaugsmo...

Corbis/Scanpix

Pastebėjau, kad visai praradau ryžtą, valią ir tikėjimą šviesiu rytojumi tuomet, kai išsiskyriau su savo vaikinu. Tai įvyko jo iniciatyva ir maždaug prieš dvejus metus. Manau, tai lyg ir pakankamas laiko tarpas, per kurį turėjau grįžti į senas savo vėžes. Bet taip nenutiko.

Nutraukiau savo studijas, nes jaučiausi lyg ir ne „savo rogėse“. Išsigandau gausybės darbo, žmonių, buvusių aplink, kurie atrodė tvirti, tikintys savimi, entuziastingi, su idėjomis. Jaučiausi už juos prastesnė, menkavertė, neturinti ką pasakyti ir nuolat jaučianti įtampą ar bijanti, kad kas nors demaskuos tą mano blogą jauseną, pamatys, kad esu neįdomi ar ko nors nežinanti. Nuolat jausdavau įtampą per paskaitas, nes o „jeigu dėstytojas ko nors paklaus ir aš nežinosiu, neturėsiu ką atsakyti“?

Pradėjau lankytis pas psichologą, bet jis vyras ir dėl to jaučiuosi dar prasčiau. Nes turbūt čia atsiveria dar viena mano problema – bendravimas su vaikinais. Aš jų paniškai bijau, nežinau, kaip su jais elgtis, ką sakyti, o ir atvyrauti psichologui – vyrui nesinori bei nepavyksta, galbūt todėl, kad neturiu patirties, nes mano tėvai išsiskyrę ir su tėčiu niekada nesu apie nieką rimtai išsikalbėjusi, paatviravusi. Jis turi savo problemų – yra įklimpęs į alkoholizmo liūną.

Taigi labai norėčiau, kad patartumėte, kaip man kapstytis iš savo problemų. Kokių nors konkrečių veiksmų. Arba kad rekomenduotumėte naudingų knygų šiomis temomis. Noriu sužinoti, kaip atgauti gyvenimo džiaugsmą, kaip ugdyti valią ir apsispręsti, ko noriu iš studijų kitais metais, kad vėl neišsigąsčiau sunkumų, iššūkių ir daugiau už mane sugebančių žmonių, kad nekiltų noras pabėgti? Kaip nebebijoti bendrauti su vyrais ir atrasti optimizmo bei tikėjimo, kad „bus gerai – aš galiu - viską įveiksiu“?

Pataria Vaida Platkevičiūtė

Panašu, kad tikrai nepajėgsiu atsakyti į tiek daug jūsų klausimų ir į bent kelias skirtingas temas. Tačiau pabandysiu apsistoti ties tuo, kaip jums labiau patikėti savimi ir tai padarius pradėti kelionę kitų sunkumų link.

Pasitikėjimas savimi yra vienas kertinių asmens išgyvenimų, kurie padeda susidūrus su nemaloniomis, sudėtingomis, pastangų reikalaujančiomis situacijomis. Panašu, jog išsiskyrimas su vaikinu sužadino stiprias abejones savo verte, kas iškėlė dar daugiau situacijų, iš kurių pasitraukėte vien todėl, kad nuvertinote savo galimybes, sugebėjimus. Taigi galvojant apie tai, kaip įveikti nesėkmės baimę, įsivaizdavimą, jog kiti yra kur kas pranašesni už jus, baimę bendrauti su vyrais, pradėti vertėtų nuo savęs pažinimo ir savo galių suvokimo bei priėmimo.

Vargiai rastume nors vieną asmenį, kuris yra vien neigiamų savybių rinkinys. Dėl to pradžioje vertėtų pabandyti tiesiog atpažinti ir dažniau sau priminti ne apie tai, ko jūs nesugebate, o apie tai, ką galite. Nebūtinai tobulai, bet nors vidutiniškai.

Pabandykite prisiminti kokias nors gerai pasibaigusias situacijas, kuriose reikėjo jūsų įsikišimo ir jūs su tuo susidorojote. Kas jums labiausiai padėjo? Prisiminkite savo pomėgius. Ką jie jums duoda? Kokiai jums leidžia būti vienokia ar kitokia veikla? Pabandykite pagalvoti apie tai, ko jums reikėtų, kad mintys apie save taptų pozityvesnės ir tetiktų daugiau pasitikėjimo savimi? Ką jūs pati galite padaryti dėl to, kad vyktų savęs pažinimo ir priėmimo procesas?

Neretai save pamatyti naujoje šviesoje padeda kokia nors nauja veikla ar atsakomybė, galbūt pagalba kitiems žmonėms, įsijungimas į kokios nors organizacijos misiją ar žmonių grupę. Tačiau čia svarbu eiti su nuostata, jog neprivalote būti labai protinga, turėti kokius nors ypatingus sugebėjimus ar nuveikti ką nors labai reikšmingo, kad būtumėte svarbi.

Neretai labai maži darbai yra tokie pat reikalingi. Svarbu įvardinti savo dabartines galimybes ir labiau kreipti dėmesį į savo progresą, nei lyginti pasiekimus su kitais. Galvodama, kas yra geresni, jūs, ar likusieji, dažniausiai pralaimėsite, ne todėl, kad tam bus objektyvių įrodymų, tačiau menkas savęs vertinimas neleidžia pamatyti savo pranašumo kitų žmonių atžvilgiu.

Dar vienas aspektas galvojant, kaip galima pajudėti iš baimės veikti taško, yra įvardinimas, ką jums reiškia nesėkmė ir kas jus skatina taip jos vengti. Nesėkmės žmonių gyvenime yra neišvengiamos. Tačiau kiekvienas mūsų turime savo reagavimo būdą, kuomet mums nepasiseka. Vieniems tai yra ženklas apie tai, jog jie nieko nesugeba, jog visada atsitinka taip ir ne kitaip, kitiems tai kalba apie momentinį silpnumą, kuris jiems nesukelia minčių, jog tai galutinis sprendimas apie asmenį.

Greičiausiai nepasisekimas jums yra patvirtinimas, jog esate nieko verta, dėl to kiek įmanydama jo vengiate. Tačiau norint spręsti turimus sunkumus, yra labai svarbu išdrįsti su jais susidurti. Pasirinkusi nesimokyti, žinoma, nepatyrėte išgyvenimo, jog esate netobula, jog yra kur kas geresnių ir panašiai. Tačiau lygiai taip pat atribojote save nuo galimybės įveikti turimas baimes, įgyti daugiau žinių ir nebūtinai malonios patirties, kuri jums galėjo atskleisti ir stipriąsias savo savybes.

Siekiant, kad nesėkmės baimė netaptų lemiamu sprendimo priėmimo veiksniu, pabandykite atrasti, prieš ką jaučiatės atsakinga ir turinti įrodyti savo sugebėjimus. Pabandykite prieiti prie to, kad esate atsakinga pati sau. Ir leiskite sau eiti tokiu tempu, kuris yra priimtinas jums. Šiuo atveju jums svarbu nueiti atstumą, visai nesvarbu, kaip sėkmingai ir kokiu greičiu.

Pabaigai norėčiau parekomenduoti grįžti prie psichologo paslaugų. Nebūtinai juo turi būti vyras. Kad galėtumėte efektyviau ir greičiau eiti savęs pažinimo ir priėmimo keliu, puikiai tiks darbas su moterimi psichologe, kurios klausimai, apibendrinimai bei suteikiama minčių ir veiksmų kryptis padės įveikti turimas baimes, neryžtingumą, atrasti jėgų priimti sudėtingus sprendimus bei iš to atrasti didesnį gyvenimo džiaugsmą.

Stiprybės
Vaida